Pradžia
Kelionė į Vengriją: V. Keraitis sudaužė mašiną, ledo kelias ir dovanėlės lenkams PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
vytautas keraitis
Lietuvą reprezentavo keturi balandininkai: Alionis Robertas, Sakalauskas Rolandas, Keraitis Vytautas, Giedrius Mingaila. 37 lietuviški balandžiai iškeliavo į Vengriją. Kad balandžiai pasiektų parodą ir viskas vyktų sklandžiai visu organizavimu rūpinosi Ramūnas Naruševičius.  Skaityti daugiau>>
 
Pasižvalgykime kokios dalyvavimo kainos su savo balandžiais kitose šalyse. Norint sudalyvauti reikia iš anksto sumokėti Vengrijos parodos organizatoriams privalomus mokesčius: dalyvio registracijos ir už kiekvieną balandį. Dalyvio registracijos mokestis buvo 8Eu, o už kiekvieną išstatomą balandį parodoje po 8Eu. Jeigu norėjote į Vengrijos parodą, kad įvertintų 10 Jūsų balandžių - Jums tai būtų kainavę 88Eu. Būdamas Lietuvos dekoratyvinių balandžių asociacijos narys pinigus pervedate iš anksto ir pats savo sąskaita atvykstate į Vengriją ir priduodate savo balandžius.

Ramūnas N. užregistravo visus dalyvius į balandžių parodą, viską suderino su Lenkijos balandininkais telefonu per porą valandų užsienio pokalbių ir surado galimybę kaip paukščius pristatyti į Vengriją centralizuotai. Lietuvoje buvo sutarta, kad visi keturi balandininkai savo balandžius pristatys į jo namus. Iš Ringaudų balandžius nuveš Ramūnas į Varšuvą kartu su Vytautu Keraičiu  – vieninteliu atstovu iš Lietuvos, kuris būsiąs Vengrijoje ir tiesiogiai stebėsiantis parodą ir įvykius joje. Buvo sutarta, kad pagrindinis keleivis Vytautas atvyks su savo balandžiais trečiadienio vidurnaktį.

Vėlyvą trečiadienio naktį uteniškis balandžių augintojas Vytautas važiavo priduoti balandžius į Ringaudus, tačiau kelią pastojo stirna ir gerokai apgadino vairuojamą automobilį. Laimė balandininkas ir jo vežami balandžiai nenukentėjo. Buvo sudaužytas priekinis lempos žibintas, posūkis, gerokai apgadintas buferis, įlenktas kopotas ir šoninė automobilio dalis. Tačiau ryžtingo balandinininko nesulaikė nutikusi nelaimė, patirtas avarijos stresas ir truputis po dvyliktos valandos Vytautas buvo atvykęs pas Ramą. Žiovauti nebuvo laiko, nes po 3.00 reikėjo būti Lenkijoje, Grajeve ir paimti dar vieną žmogų.

Vytautas atsineša savo vienuolika balandžių sudėtų savo transporto dėžėje. Ramas užduoda jam klausimą: „Kaip šioje dėžutėje Vengrijoje svetimam žmogui žinoti, kad čia yra Vytauto Keraičio balandžiai?“ Ant dėžės nėra jokių užrašų, jokios informacijos, nors balandžiai tupi kiekvienas atskirai narvelyje, tačiau juos atpažinti geba tik pats savininkas. Vytautas gavęs tokį klausimą gerokai sudvejoja, bet sprendimas čia pat Ramas traukia savo dėžę, kuri iš anksto apklijuota lietuviškų veislių balandžių nuotraukomis su užrašu KERAITIS VYTAUTAS LIETUVA LT ir balandžių veislės pavadinimais keliomis kalbomis.  Vytauto balandžiai yra perkeliami į naują dėžę. Pirmiausiai užrašomas pilnas balandžio numeris, veislė, spalva tuomet toks užrašas su lipduku yra užklijuojamas ant skyrelio viršaus, kuriame tupi atitinkamas paukštis. Praėjus 15-20min visi 11 Vytauto balandžių tupi naujoje dėžėje su informaciniais užrašais – dabar Vengrijoje sudedant balandžius rūpesčių nebebus.

Balandininkai susėda į automobilį ir pasileidžia iš Ringaudų Varšuvos link. Šąla ir snigena ne pats geriausias metas ilgoms kelionėms. Jau pirmoje Kaunas-Marijampolė kelio atkarpoje pasirodo pirmi ženklai, kad važiuoti reikia atsargiai – perkraunama nuo kelio nuvažiavusi „fūra“. Automobilio greitis sumažėja – kelionės laikas ilgėja. Lietuvos – Lenkijos siena pervažiuota be jokių nelaimingų nutikimų. Sustojame pasikeisti europietiškos valiutos į nacionalinę Lenkijos. Vos išlipus tenka eiti vos ne keturiomis – po kojomis vienas ledas (vėliau paaiškėjo, kad šią dieną Lietuvoje buvo vos ne rekordinis traumuotų pacientų skaičius ligoninėse). Ramas Vytautui įduoda 200Eu - tai maža kompensacija  už kelionės išlaidas į Vengriją ir viešbutį, pagalbą surenkant lietuviškus balandžius iš Vengrijos parodos.
 
Vėl pora valandų važiuoti... artėja Grajevas Ramūnas skambina lenkui, kuris turi būti paimtas iš šio miesto. Vienas skambutis, antras, trečias skambutis – lenkas miega iki miesto lieka 10-15km -  nusimato dar laiko pragaištis. Bet Ramo kaip ir Maximos buvusiame šūkyje „Apie viską pagalvota“ žinomas adresas – reikia važiuoti į vietą ir žiūrėti kas bus. Beveik trys valandos Lenkijos laiku visi miega šiltu nakties miegu, visur tamsu. Atvykome pas lenką nurodytu adresu – šviesos nėra, užtrauktos žaliuzės. Ramas dar paskambina keletą kartų, bet ragelio niekas nekelia. Tenka rizikuoti ir eiti paskambinti į duris, jeigu ne tas adresas – gali būti policijos iškvietimas. Skambinama į duris, bet neveikia durų skambutis, situacija dar keblesnė – reikia garsiai belsti, nors taip nesinori, nes gal miega ir šeima ir t.t., bet tenka. Trys stiprūs dun, dun, dun šiek tiek pasitraukiame nuo durų, kad neišbėgtų kas su „medžiokliniu“, po kelių minučių užsidega šviesa – atsidaro durys, o ten lenkas su „triusikais“ t.y. pižama sako: „užmigau...“ Laukiam naujo keleivio, kuris greitai susiruošia ir su lagaminu bei šventiniais drabužiais ant pakabos įsėda į autobusiuką.
 
Ramas kalba neblogai lenkiškai galima su pašnekovu trumpai padiskutuoti. Didžioji ir svarbi naujiena Lietuvos balandininkams, kad Grajevo balandininkai turi balandžių turgų po stogu ir jis tampa vis patrauklesnis ir populiaresnis, traukos centras, kuris suvažiuoti traukia balandininkus ne tik iš aplinkinių miestų. Išsivaizduojate, jog šis turgus aplenkė populiarųjį Bialystoko turgų? Natūralu, kad po šios informacijos ir mūsų tautiečiai keliaus pažiūrėti pirkti-parduoti balandžių į Grajevą. Ramas domisi, ar Lenkijos balandininkai domisi balandžių parodomis, ar jiems svarbesnis balandžių turgus. Naujasis keleivis atsako, kad situacija ir pas juos panaši, jeigu vienoje vietoje vyktų ir paroda, ir balandžių turgus, tai kur kas svarbesnis būtų pastarasis. Ar neišnyks balandininkystė? Ponas lenkas sako, kad neišnyks, nors šie kompiuterių laikai ir sudėtingi. Žmonės, kurie vaikystėje augino ar buvo prisilietę prie paukščių vėliau sukūrę šeimas, materialinį pagrindą ankščiau ar vėliau sugrįš prie balandžių. Todėl svarbu organizuoti balandžių parodas, skatinti savo rate, šeimoje, kad vaikas susipažintų su balandžiais, kad turėtų galimybę juos paliesti ar net paauginti. Vaiko balandis tėčio balandinėje. Negailėti informacijos ir pradedantiesiems. Žinoma, sunkiausia, tai kad dividendai ar iš to žmogaus bus balandžių augintojas gali pasirodyti praėjus vos ne pusei amžiaus...

Dar trys valandos ir visi Lenkijos sostinėje Varšuvoje ieškome adreso, kuriuo reikia pristatyti balandžius iš Lietuvos. Po klaidžiojimų ir apvažiavimų, lenko telefoninių pokalbių kaip nuvažiuoti – atvykstame į vietą ir perkrauname balandžius. Padėka ir dovanėlės pervežėjams. Dabar tereikia nugabenti į kitą vietą būsimus Vengrijos parodos lankytojus – Vytautą ir lenką. Važiuojame apie 40km ir pasiekiame tikslą. Čia pasitinka kurortinėje vietoje įkurti dar vieno Lenkijos balandininko namai. Visur aplink namus pilna namelių – balandinių. Pagrindinė balandinė įrengta virš darbovietės, kurią tuojau visiems svetingai aprodė šeiminkas. Gaminamos įvairios spyruoklės, detalės iš vielos. Šeiminkas gali pasigirti, kad čia dirba naujausios technologijos vienas iš jo rodomų dirbantis robotas vos prieš du metus buvo pristatytas Amerikoje. Padėkojame už viešnagę, už lietuvio Vytauto globą, už pristatomus lietuviškus balandžius, už visokeriopą pagalbą, kurią suteikė organizuojant. Kaip padėka vėl gelbsti lietuviška degtinė su plaukiojančiu kviečiu ir lietuviški šakočiai. Nors lenkai nuoširdžiai dėkoja ir sako, kad nereikia, bet akių kampučiuose matyti, kad vietoje žodžio ačiū labiau praverčia mažos dovanėlės. Siunčiami ir nepamiršti Vengrijos parodos organizatoriai - jiems tai pat linkėjimai ir dovanėlės nuo Lietuvos balandininkų.
 
Po įvykusios balandžių parodos Vengrijoje vėl Ramas važiuos paimti Vytauto ir lietuvių balandžių iš Varšuvos. Iš viso per dvi išvykas į Varšuvą jo autobusiukas nuvažiuos daugiau negu 1700km. Lietuvos balandininkystė važiuoja ant keleto iniciatyvių žmonių pastangų ir nuosavų išlaidų. Galima tik pavydėti kitų šalių organizacijoms, kurios sugeba susirinkti paramos organizacinei veiklai iš rėmėjų ar narių mokesčių.
 
Ar organizatoriams negaila savo laiko, kurį galėtų praleisti ant sofutės arba su savo šeima? Ne tik laiko, bet ir pinigų, kurie leidžiami iš savo piniginės vardan Lietuvos balandininkystės? Kaip ilgai galima viską daryti nemokamai? Galime palinkėti jiems vien tik sveikatos ir sėkmės.
 
Parašė ir telefonu fotografavo Linas netikėtai tapęs keleiviu pervežant balandžius į Varšuvą.
2016.12.08


 
< Ankstesnis   Kitas >

ASOCIACIJA

sportiniai balandziai

SKELBIMAI

Pirkciau
PARDUODAMI BALANDŽIAI (15.01.2018)
Permės aukštaskraidžiai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (26.12.2017)
PARDUODU UZBEKUS
PARDUODAMI BALANDŽIAI (22.12.2017)
felegyhazeriai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (15.12.2017)
Saksonijos dvikuodžiai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (10.12.2017)


 
= Ad with Photo

Reklama

 Prekes balandziams
sportiniai balandziai
musu balandziai
aleksandro stulginskio universitetas
 
Automobiliu detales, aksesuarai
nekilnojamas turtas svajoniu bustas kaune
 
 
sava giria logo

Apklausa

Kiek kartų per dieną einate pas balandžius?
 

Translate



Lankytojai online

Dabar naršo 7 svečiai(-ių)