Pradžia
Visas gyvenimas šalia balandžių PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
Reinoldas Liaudanskas
Nedidukas, žvitrių akių, kuklus ir tuo pat metu spinduliuojantis meile ir nuoširdžia pagarba kiekvienam gamtos kūriniui, kiekvieną pasitinkantis besišypsančiomis akimis Reinoldas Liaudanskas skubiu žingsneliu išniro iš už kampo. Susipažinome. Tiesa, ilgai reikėjo įkalbinėti susitikti iš pirmo žvilgsnio nedrąsų ir uždarą Palangos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininką. Po gero pusvalandžio atsiradęs pasitikėjimas pralaužė ledus ir, radę bendrą kalbą, vėliau tapome draugais.

Nieko nėra gražiau už sklendžiantį paukštį

Balandžius įvardindamas kaip taikos ambasadorius Reinoldas Liaudanskas laiką pasuka pusšimčiu metų atgal. „Balandžiai mane žavėjo nuo pat vaikystės. Mūsų name gyveno kaimynas, kuris pats kadaise juos laikė“, - pirmuosius balandininkystės žingsnius prisimena pašnekovas. Pastebėjęs, kad jaunuolis domisi gyvąja gamta, lesina laukinius paukščius, kaimynas nutarė septyniolikmetį vaikiną sudominti balandžių auginimu. „Nuvažiavome į Klaipėdos turgų, ir jis man padovanojo porelę. Nuo to laiko juos ir auginu“, - sako vyras.

Devynerius metus pirmininkavęs Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubui dabartinis Palangos balandininkų klubo pirmininkas deda milžiniškas pastangas, kad būtų išsaugota Klaipėdos krašte išvesta Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislė. Deja, vyras yra pastebėjęs, kad jaunimas ne itin domisi šia veikla, todėl iš klube esančių 36 narių jaunų yra nedaug. Užsienyje irgi tas pat – jaunimui balandžių nereikia. Senieji balandžių augintojai iškeliauja į anapilį ir nėra kam tęsti jų veiklos.

Kalbantis apie balandžių auginimą, paaiškėja, kad kiekvienas balandžių augintojas pasirenka savo mėgstamą veislę. Pats Reinoldas savo balandinėje augina, veisia ir prižiūri keturių rūšių paukščius. Tai sportiniai pašto balandžiai, Klaipėdos aukštaskraidžiai, Liepojos baltauodegiai ir Šiaulių baltasparniai. Rūšių pavadinimai kilę iš tos vietovės, kurioje jie aktyviausiai veisiami ir puoselėjami. Vyras ne tik juos girdo, lesina, valo balandinę, bet ir skiepija. Be to, kas rytą juos treniruoja – paleidžia paskrajoti. „Anksti ryte, kai dangus būna vaiskiai žydras ir lygus it stiklas, paleidžiu balandžius paskraidyti už tą vaizdą nėra nieko gražiau, - šypsosi pašnekovas. – Tas, kuris myli paukštį, niekada nenuskriaus žmogaus“.

Lietuviškos veislės vertinamos pasaulyje

Lietuviai didžiuojasi Klaipėdos aukštaskraidžiais. Jie paplitę po visą pasaulį ir yra labai vertinami. Net Anglijos karalienė juos laiko. Ši veislė išvesta XIX a. Mažojoje Lietuvoje. Tai vidutinio dydžio balandžiai, turintys tvirtai sudėtą, ištęstą kūną ir trumpas kojas. Gali būti mėlynai su juodais ar sidabriniais dryželiais, pilkšvi su bronziniais, raudonais, geltonais, mėlynais dryželiais ar be jų, vienspalviai ar kitų spalvų derinių. „Jie aukštai kyla – iki 800 metrų ar net kilometro aukščio. Daugiausiai paplitę pajūrio zonoje. Ši veislę įtraukta į nykstančių sąrašą, todėl norėtųsi ją išsaugoti, populiarinti“, - sako balandininkas.

Pernai Prancūzijoje, Metz mieste, vyko 28-oji Europos naminių gyvūnų paroda „European Show“. Grupelė Lietuvos balandžių augintojų pristatė Europai net 14 lietuviškų balandžių veislių. Prisiminęs šią parodą, R. Liaudanskas neslėpė džiaugsmo: „Šiame renginyje dalyvavo 24 Europos šalys, čia buvo galima pamatyti apie 40 tūkst. gyvūnų – dekoratyvinių paukščių, balandžių, triušių, jūrų kiaulyčių. Juos demonstravo 6 tūkst. dalyvių“. Lietuvos balandininkystę reprezentuojantį stendą pristatė pats Reinoldas.

Lietuvos balandininkai parodoje dalyvavo kaip visateisiai nariai ir parvežė į Lietuvą keturis Europos čempionus. Reiklių teisėjų vertinimu Europos čempionais pripažinti šie balandžiai: Klaipėdos aukštaskraidis (E. Nicys), Aukštaitijos burbulis (A. Grigaliūnas), Budapešto trumpasnapis (V. Keraitis) ir Lietuvos šarkelė (G. Stulgaitis). Taip pat labai gerai ar ypač gerai buvo įvertinti ir daugelis šių bei kitų veislių karvelių.

Visos parodoje dalyvavusių lietuviškų balandžių veislės pripažintos Europos mastu. „Tokio pripažinimo nesitikėjome“, - džiaugiasi balandininkų klubo pirmininkas. Pasak, jo dalyvavimo parodoje tikslas buvo pirmą kartą pristatyti lietuviškas balandžių veisles Europai, siekiant, kad jos būtų pripažintos. Tai suteikė galimybę Lietuvos balandininkams su pripažintų veislių sparnuočiais ateityje dalyvauti balandžių parodose. Kartu su kitais Lietuvos balandininkais jau pradėta rengtis 2018 m. Europos čempionatui, vyksiančiam Kopenhagoje.

Dešimtmečius apimanti veiklos istorija

Veiklos stoka nesiskundžiantis Reinoldas patikina, kad paroda veja parodą, projektas – projektą. O ir neįgyvendintų idėjų galvoje sukasi šimtai. Iki šiol jam atmintyje užsifiksavęs įspūdingas momentas, kai 2009 m. gegužės 16 d., per Palangos kurorto šventės atidarymą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga nuo pajūrio tilto pakilo tūkstantis į dangų paleistų balandžių. Balandžiai kaip taikos ambasadoriai, nešė pasauliui žinią, jog Lietuva prie Baltijos jūros gyvuos dar ne vieną tūkstantmetį. Kita ne mažiau įspūdinga balandžių paleidimo į dangų šventė įvyko 2019 m. vasarą, kai Palanga buvo paskelbta Kultūros sostine.

R. Liaudansko ilgametės veiklos sąraše – jo organizuotos balandžių parodos, išleistos knygos „Žmonės, balandžiai ir palanga“ apie unikalią, pasaulyje vienintelę Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę bei „Balandžiai, balandininkai, balandininkystė“ apie Lietuvos balandininkystės istoriją. Prisiminimuose atgyja edukaciniai užsiėmimai, mokslinės konferencijos, bendros kūrybos parodos: vaikų piešinių paroda: „Skriskit, balti balandžiai“, pleneras su Palangos dailininkų asociacija „Po balandžio sparnu“, personalinė fotografijos paroda, paukščių paroda – konkursas : „M. K. Čiurlionio ruduo“... Visko nė nesuminėsi. Įvertinimas už uolų balandininkystės propagavimą – apdovanojimai ir parodose iškovoti medaliai.

Suvenyrinių balandžių kolekcionavimas

Reinoldas ir balandžiai – neatsiejami jau 50 metų. Dar vienos veiklos virusu užsikrėtęs palangiškis tikina, kad tai jau tarsi liga. Jo pomėgis – kolekcionuoti balandžius. Ne, ne tuos, kuriuos augina, vyras ieško ir renka suvenyrinius balandžius. Neseniai 11 metų kauptą kolekciją palangiškis išdrįso parodyti miestiečiams ir poilsiautojams. „Tai tik dalis visko, ką turiu“, - šyptelėjo Reinoldas.

143 balandžiai skulptūrėlių pavidalu nutūpė viename viešbutyje netoli Palangos centro. Eksponatai atkeliavo iš 16 pasaulio šalių. Tarp jų yra ir tokių, kurie rasti sendaikčių turguje, ir tokių, kurių vertė siekia kelis šimtus eurų. „Namuose šiems balandžiams jau ankšta, tad dalį kolekcijos eksponuoti nutariau viešbučio foje“, - spindinčiomis iš laimės akimis savo džiaugsmu dalijasi pašnekovas. Ir išsiduoda, kad dar daug suvenyrinių karvelių nesuskaičiuota ir neparuošta eksponuoti, tačiau jie visi kruopščiai saugojami ir vis renkami. „Šios kolekcijos iniciatorius – dailininkas, poetas, Šunų muziejaus įkūrėjas Vytautas Kusas – pasiūlė pabandyti ir man. Na, ir pradėjau“, - kolekcionavimo pradžią prisimena Reinoldas. Pirmoji skulptūrėlė – stilizuotas karvelis. Vėliau atsirado eksponatų iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos, Amerikos, Rusijos. Norint įsigyti vertingesnį eksponatą, vyrui kartais tenka prašyti, kad pardavėjas palauktų atsiskaitymo. „Kartais moku dalimis, nes tiek pinigų iš karto neturiu“, - prisipažįsta palangiškis.

„Visas mano gyvenimas – šalia balandžių“

Skulptūrėlės pagamintos fabrikuose ar manufaktūrose, jos yra skirtingų dydžių ir medžiagų – porceliano, stiklo, gintaro, medžio, molio, metalo. „Balandis – taikos ambasadorius ir meilės simbolis. Kiekviena skulptūrėlė turi savo istoriją. Šie įsimylėjėliai su balandžiais atkeliavo iš Čikagos, - kilnodamas figūrėles vieną jų apibūdina kolekcininkas. – Turiu Prancūzijos vienuolių darbo balandį, kur snape palikta vieta alyvos šakelei – pagal Bibliją balandis taip Nojui per tvaną pranešęs, kad arti – žemė. Kvepalų buteliukas su įspūdingu balandžio formos kamšeliu pagamintas Tailande.“ Kolekcijoje yra unikali muzikinė skrynelė su besisukančia dama, laikančia balandį ant peties. Ją tarp keleto kitų rankų darbo japoniško porceliano skulptūrėlių palangiškis aptiko Kretingos sendaikčių parduotuvėje. Ten rado ir laikrodį su dviem balandžiais. Kitas eksponatas pagamintas Japonijoje, tačiau parvežtas iš Norvegijos. Eksponatai iš Didžiosios Britanijos stebina smulkiomis detalėmis ir įmantriais užrietimais. Pasak Reinoldo, kiekviena šalis skirtingai mato ir vaizduoja balandžius, kiekvienas meistras turi savo stilių. Jis džiaugiasi kolekcionuojantis ne tik skulptūrėles, bet ir atvirukus, pašto ženklus, medalius su balandžių atvaizdais.

Ne vienu tūkstančiu eurų įvertinta Reinoldo kolekcija – tikras lobis. Niekas nežino, kiek žmonių gali pasigirti tokia gausia suvenyrinių balandžių kolekcija. „Visas mano gyvenimas – šalia balandžių: sakoma, kas suserga šia liga, tai visam gyvenimui“, - neslepia balandžių augintojas. Palangiškio kolekcininko planuose – balandžių muziejaus įkūrimas. Žiūrėdamas į vietoje nenustygstantį Reinoldą, nejučia susimąstau apie laimės sąvoką. Kai kurie net turėdami prabangius rūmus ant Viduržemio jūros kranto nesijaučia laimingi. O kitiems širdis iš laimės plazda žvelgiant į savo paties išaugintų ir padangėje sklendžiančių balandžių porelę. Skriskit, balti balandžiai...

Autorius. Saulius Barasa, SAVAITĖ

Palangos klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas kviečia visus atvykti į balandžių parodą.
balandziu paroda
 
< Ankstesnis   Kitas >

ASOCIACIJA

sportiniai balandziai

SKELBIMAI

JAN AARDEN
PARDUODAMI BALANDŽIAI (22.05.2018)
Parduodami Balandžiai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (15.05.2018)
Saksonijos Čaikos
PARDUODAMI BALANDŽIAI (03.05.2018)
Sverdlovskai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (24.04.2018)
sniegenos
PERKAMI BALANDŽIAI (19.04.2018)


 
= Ad with Photo

Reklama

 Prekes balandziams
sportiniai balandziai
musu balandziai
aleksandro stulginskio universitetas
 
Automobiliu detales, aksesuarai
nekilnojamas turtas svajoniu bustas kaune
 
 
sava giria logo

Apklausa

Kiek kartų per dieną einate pas balandžius?
 

Translate



Lankytojai online

Dabar naršo 10 svečiai(-ių)