Lietuvos žuvėdrėlė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
 lietuvos zuvedrele balandis
Lietuvos žuvėdrėlė

Kilmė.
Veislė sukurta  XX amžiuje Lietuvos centrinėje dalyje daugiausia Kauno balandžių augintojų pastangų dėka.  Šiandien paplitusi po visą kraštą, nors gausiau auginama didžiuosiuose miestuose.


Bendra  išvaizda
Smulkesni negu vidutinio dydžio, proporcingų kūno dalių, grakščios, elegantiškos laikysenos, pasitempę ir energingi, trumpasnapiai paukščiai. Skraido lengvai ir greitai dideliais ratais. Geros orientacinės savybės.

Etalonas – veisliniai požymiai

Galva:
Ji turi stačią, plačią kaktą, kurios profilio linija nuo šnervių iki pakaušio eina lygiai, be jokių kampų ir sudaro gražų lanką.

Akys:
Išraiškingos, bet neiššokę, gražiai įsikomponavę galvos šonų viduryje. Akių spalva geltona, tamsaus gintaro spalvos ar  juoda (baltų ir spalvotašonių paukščių). Apvadai platoki, lygūs, šviesūs – kūno spalvos.

Snapas:
Trumpas, bukas, sandarus, lenktas žemyn su kakta sudaro vos matomą kampą. Jis šviesus   baltų, pilkų, geltonų, raudonų, gelsvai pilkų ir spalvotašonių paukščių, pilkos rago spalvos pilkai raudonų paukščių ir tamsus juodų, mėlynų, sidabrinių paukščių.  Šnervės lygios, simetriškos, iškilios ir gana išraiškingos, tik jokiu būdu ne grubios, gerai nusipudravę.

Kaklas:
Vidutinio ilgio, proporcingas kūnui, praktiškai paslėptas plunksnų  verpetuose.

Krūtinė:
Plati, atstatyta į priekį, gražiai išlenkta. Visu jos pločiu driekiasi iš centro išsiskleidę verpetu  augančios plunksnos.

Nugara:
Platoka ties pečiais, uodegos  kryptimi siaurėja ir nuosekliai  leidžiasi žemyn link horizontalios  uodegos.

Sparnai:
Vidutinio ilgio, tvirtai prispausti prie šonų, laikomi virš uodegos.

Uodega:
Susideda iš 12 plunksnų, į galą šiek tiek platėja. Uodegos šoninės plunksnos 1-1 ar 2-2 būna siauresnės ir šiek tiek praskleistos į šonus, tarsi sudarydamos vadinamąsias “šakutes”. Uodega nėra išgaubta, ji yra vienoje plokštumoje ir laikoma gana horizontaliai.

Kojos:
Plikos, raudonos spalvos, vidutinio ilgio, gan tvirtos. Nagai – priklausomai nuo kūno spalvos – būna šviesūs arba tamsūs.

Apsiplunksnavimas:
Tankus, elastingas. Krūtinė papuošta plačiu, vešliu, simetrišku, rozetę primenančiu  verpetu.  Aukščiau  jo nuo krūtinės link sprando iš abiejų kaklo pusių eina ryškus plunksnų verpetas, kuris tarsi primena pastatytą apsiausto apykaklę. Papilvėje, priešais kojas, kai kurie egzemplioriai  dar turi verpetukais augančias  plunksnas, kurios primena kelnes, tačiau tai  pasitaiko ne taip dažnai.    Kai kurie balti  ir balti spalvotašoniai balandžiai ant kaktos virš snapo turi kūgio arba rozetės formos  atsikišusį kuodelį. Jis turi būti dailus, simetriškas. 

Pagrindinės spalvos
Juodos, mėlynos, pilkos,  raudonos, geltonos, dūminės, pilkai raudonos, pilkai geltonos, sidabrinės, baltos spalvos.

Spalvotumas ir piešinys
Auginami visų spalvų vienspalviai bei balti su spalvotais sparnų skydeliais.  Spalvos  intensyvios, sodrios, su žvilgesiu. Šviesių spalvų paukščiai ant sparnų skydelių turi turėti  po du ryškius tamsesnius dryžius.

Stambūs  trūkumai
Siaura, plokščia galva; ilgas ir plonas ar kreivas snapas; neproporcinga kūno sandara; menki puošybiniai elementai; prastos spalvos; netaisyklingas piešinys.

Pastabos vertinimui
Galva– akys – snapas – figūra – puošybiniai elementai – spalva – piešinys – bendra išvaizda.
Žiedas         - 7 mm
Grupė                   - žuvėdrėlės
Etalono  aprašymas       - 2004m.
 
 
< Ankstesnis   Kitas >