Pradžia
Balandžių augintojas užrūstino kaimynę PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   

 

 

Straipsnis iš spaudos 2013-07-19. Taikos ir meilės paukščiais vadinami balandžiai sėja nesantaiką keliolika kilometrų už Panevėžio esančioje sodų bendrijoje „Papartis“. Kodėl iš pažiūros mieli sparnuočiai kai kuriems sodininkams kelia siaubą, domėjosi Inga SMALSKIENĖ.

Balandžių augintojas paiso tik raštų

Apdergta ir vietomis pradraskyta sodo namo stogo danga, užteršta išpuoselėta veja, įkyrus blandžių  burkavimas. Taip „poilsio“ sąlygas savo sode ,„Paparčio“ bendrijoje apibūdino panevėžietė Palmyra (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Nepavykus gražiuoju susitarti su balandžius auginančiu kaimynu Virginijumi Kišonu, kad šis neleistų paukščių į jos privačią teritoriją, praėjusią savaitę moteris iškvietė policiją. Pasak Palmyros, jos kantrybės taurę perpildė baseine rastas plūduriuojantis raišas balandis.

„Mėginau kaimyną įtikinti neleisti paukščių į mano sodą, bet jis nereagavo. Labai nemalonu, kad problemą tenka spręsti tokiu būdu, bet kitos išeities nebematau“, – kalbėjo panevėžietė.

Balandžių mylėtojui pareigūnų pasirodymas didelio įspūdžio nepadarė. Jis ramus kaip belgas. Pasak vyro, jeigu kaimynė jam parodys raštą, kad negalima leisti balandžių, arba tokį dokumentą po nosimi pakiš atitinkamų institucijų valdininkai, tuomet jis paukščius laikys nelaisvėje. Jeigu ne – balandžiai ir toliau mankštins sparnus ore.

V. Kišonas nebijo, kad gali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimų. Tokiu atveju vyras žada kreiptis į teismą.

Balandžių augintojui taip patarė advokatai, su kuriais jis konsultavosi. Pasak V. Kišono, teisės žinovai jam paaiškino, kad nėra įstatymo, draudžiančio leisti balandžius. Jo paukščių nemėgstanti kaimynė esą tegul įrodo, kad jos valdas dergia ir jai žalą daro būtent šie balandžiai, o ne kiti paukščiai.

 

Kaimyno pomėgis kenkia

Ponia Palmyra sodą bendrijoje „Papartis“ turi jau dešimt metų. Moteris yra išpuoselėjusi prie upės esančią savo valdą: gražiai suremontavusi ir nauja stogo danga uždengusi namelį, prisodinusi gėlių, dekoratyvinių augalų, įrengusi nedidelį baseiną, prileidusi į jį dekoratyvinių žuvelių.

Ji į sodą atvažiuoja atsipūsti po darbų mieste. Čia panevėžietė maloniai leisdavo laiką iki praėjusių metų, kol pasimirė garbaus amžiaus sodo kaimynė. Rudenį velionės miestietis sūnus V. Kišonas motinos sode pradėjo laikyti ir veisti balandžius.
Pasak Palmyros, anksčiau kaimynas jai gyrėsi turįs apie 200 šių sparnuočių, bet dabar, kilus konfliktui, tikina, kad laiko ne daugiau kaip 100.

Moteris neturi nieko prieš pono Virginijaus pomėgį. Pasak jos, jeigu žmogus myli paukščius, tegul laiko. Problemos, anot jos, kyla todėl, kad kaimynas nepaiso kitų žmonių interesų. Jis esą leidžia savo paukščiams skraidyti į svetimus kiemus ir juos teršti. Blogiausia, kad paleidžia sparnuočius, o pats išvažiuoja.

„Kitas mano kaimynas irgi laiko balandžius, bet aš jam neturiu jokių pretenzijų, nes paukščiai neatskrenda pas mane, nedergia, nagais ir snapais nepradrasko namo stogo, nesimaudo baseine“, – kalbėjo moteris.

Palmyrai kelia siaubą, kad V. Kišonas prie savo sodo tvoros, kuri yra visai šalia upės, laiko krūvas balandžių mėšlo, išmeta jų kiaušinius, daržo atliekas. Moters teigimu, jis į patvorį meta ir balandžių gaišenas.

Pas V. Kišoną sodo namelyje apsilankiusią moterį pribloškė ir balandžių laikymo sąlygos. Pasak jos, mažutėje kaip kišenė vadinamojoje verandoje jis yra įkurdinęs didelį pulką jauniklių, nes šiems, matyt, nebeužteko vietos sandėliuke įrengtoje balandinėje.

Ponia Palmyra kaimyno neskundė Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Moteris vylėsi su juo susitarti gražiuoju. Juolab kad jiedu iki tol visai neblogai sutarė. Ponia Palmyra V. Kišoną pavaišindavo šašlyku, šnektelėdavo apie šį bei tą.

„Ir dabar jo prašiau, kad neleistų balandžiams siausti po mano sodą, bet jam nė motais“, – pasakojo moteris.

Palmyra kaimynui atspausdino ir parodė Panevėžio rajono savivaldybės 2003 metais patvirtintas Gyvūnų laikymo taisykles, kuriose juodu ant balto parašyta, kad „savininkai privalo garantuoti, jog gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai, ramybei, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“.

Bet tai neturėjo jokio poveikio. Šis ramiai pareiškė nemanantis, jog pažeidžia bent vieną iš čia išdėstytų punktų.

 

Moterį laiko pedante

V. Kišonas yra pradedantis balandininkas. Anksčiau jis buvo įsigijęs šių paukščių, bet juos netrukus išpjovė kiaunės ar šeškai. Mirus motinai, vyras nusprendė vėl užsiimti balandininkyste. Motinos sode užveisė balandžių. Vyras skaičiuoja dabar turįs apie 100 sparnuočių, iš jų skraiduolių – apie 40, kiti esą sėslūs, į orą nekyla.

V. Kišonas neneigia, kad jo paukščiai nuklysta į ponios Palmyros valdas.

„Aš stengiuosi, kad jie ten nepatektų. Žiūriu pro langą, jei pamatau, kad pas ją skrenda, lekiu su botagu baidyti“, – pasakojo vyras.

Balandžių mylėtojas neslepia, kad jam ne visada pavyksta sužiūrėti savo augintinių, būna, kad kuris nusileidžia ant ponios Palmyros namo stogo. Jis neatmeta, kad vienas kitas balandis ir nusilengvina ant kaimynės vejos.

„Paukščiams juk sauskelnių neuždėsi. Bet tikrai nėra taip, kad mano balandžiai dergtų jos kiemą. Išvažiuodamas juos uždarau. Jeigu ir užklysta koks vienas, jai jau tragedija. Kaimynė labai pedantiška moteris, mėgsta idealią tvarką, todėl ją nervina menkiausias krislas“, – aiškino ponas Virginijus.

Jis juokiasi iš ponios Palmyros priekaištų, kad jo balandžiai apgadino jos namo stogą.

„Nėra jokios logikos. Jeigu aš būčiau balandis, tikrai netupėčiau ant nuožulnaus namo stogo, nes taip nepatogu. Stogą ji tikriausiai pati apgadino plaudama specialiu siurbliu“, – dėstė balandininkas.

V. Kišonas svarsto, kad vienas jo balandis kaimynės baseine atsidūrė ne nukritęs nuo jos namo stogo, o buvo įmestas.

Vyras nemato problemos, kad patvory laiko balandžių mėšlą ir kitas gamtines atliekas. Pasak jo, tai yra kompostas. Ko jau ko, o paukščių dvėsenų jis nemėto nei į patvorį, nei į upę.

V. Kišonas nemano, kad jam su kaimyne pavyks susitarti be atitinkamų institucijų įsikišimo.

„Jeigu man parodys raštą, kad aš negaliu leisti balandžių, aš jų neleisiu. Aš nesu piktybinis žmogus, jeigu negalima, tai negalima. Bet kiek pats aiškinausi, įstatymai nedraudžia leisti balandžių paskraidyti“, – sakė jis.

 

Siūlo vaikyti balandžius

Panevėžio rajono savivaldybė šiuo metu rengia naujas Gyvūnų laikymo taisykles, kurias Taryba tvirtins rugpjūčio pabaigoje. Jose, skirtingai nei ankstesnėse, įtrauktas punktas ir dėl balandžių auginimo. Siūloma, kad gyventojai privačioje valdoje balandžius galėtų auginti tuomet, kai gautų besiribojančių sklypų savininkų raštiškus leidimus.

Valdininkai teigia, kad sodų bendrijos gali nusistatyti ir savas gyvūnų laikymo taisykles.

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sakė, kad šiuo atveju tarnybos specialistai galėtų įsikišti tik gavę skundą dėl gyvūnų laikymo sąlygų.

Panevėžio visuomenės sveikatos centras reaguotų tuo atveju, jei sulauktų signalo, kad balandžiai sukėlė kokią nors infekciją.

Gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė poniai Palmyrai siūlo balandžius iš savo valdų baidyti garsu ar vandeniu.

„Nėra tokio įstatymo uždrausti balandžius leisti skraidyti. Moteris tiesiog turėtų balandžius pagąsdinti, kad jie nebenorėtų tūpti ant jos stogo“, – sakė ji.

Pasak L. Grėblikienės, asociacija sulaukia nemažai panašių skundų. Jos nuomone, blogiausia, kad žmonės nėra geranoriški, nesusitaria tarpusavyje, skundžia vienas kitą įvairioms institucijoms, tąsosi po teismus.

„Abi pusės dėl to tik dar labiau kenčia“, – neabejoja ji.

 

Kolegai pataria būti žmogumi

Balandžių augintojas ir balandininkystės puoselėtojas kaunietis Arūnas Gudunskas mano, jog problema kyla dėl kolegos elgesio.

„Žmogus, gyvenantis tarp žmonių, turi elgtis tinkamai, nesvarbu, ar jis būtų balandininkas, ar vištininkas, ar šunininkas. Ar jums patiktų, jei mano gaidys žadintų 5 valandą ryto, jeigu esate pratęs keltis 8 valandą? Jeigu kažkam kenki, vadinasi blogai darai“, – sakė jis.

A. Gudunskas mano, kad V. Kišonui pykčiai su kaimyne nesibaigs geruoju. Pasak kauniečio, jeigu ir neuždraus laikyti balandžių, jis vis tiek patirs nemalonumų: pradės važiuoti komisijos, bausti ir panašiai.

„Mano patarimas – jeigu kaimynai nori geranoriškai kalbėtis, reikia kalbėtis“, – sakė vyras.

Kauno centre gyvenantis A. Gudunskas augina aukštaskraidžius balandžius – 20 porų veislinių ir apie 100 jauniklių. Tačiau jo kaimynai net nenutuokia, kiek paukščių jis turi, nes šie iš šeimininko kiemo pakyla ir į jį nusileidžia.

„Mano balandžiai klauso komandų kaip šunys. Tai pasiekiama ne per vienerius metus, reikia daug dirbti, treniruoti balandžius. Profesionalus balandininkas turi gebėti valdyti paukščius“, – pasakojo vyras, įsitikinęs, kad balandininkų laimė yra ne kiekybė, o kokybė.

 

Inga SMALSKIENĖ

 

 
< Ankstesnis   Kitas >

ASOCIACIJA

sportiniai balandziai

SKELBIMAI

Sportiniai balandžiai, įvairių spalvų
PARDUODAMI BALANDŽIAI (21.10.2018)
Pirkčiau balandžius
PARDUODAMI BALANDŽIAI (19.10.2018)
Ieškau balandziu
PARDUODAMI BALANDŽIAI (17.10.2018)
Parduodu saksonijos dvikuodžius balandžius
PARDUODAMI BALANDŽIAI (16.10.2018)
Parduodu saksonijos dvikuodžius balandžius
PARDUODAMI BALANDŽIAI (16.10.2018)


 
= Ad with Photo

Reklama

 Prekes balandziams
sportiniai balandziai
musu balandziai
aleksandro stulginskio universitetas
 
Automobiliu detales, aksesuarai
nekilnojamas turtas svajoniu bustas kaune
 
 
sava giria logo

Apklausa

Kiek kartų per dieną einate pas balandžius?
 

Translate



Lankytojai online

Dabar naršo 4 svečiai(-ių)