Stafilokokozė

Užkrečiama balandžių ir kitų paukščių liga. Sukėlėjas - Staphylococus puogenes albus - neatsparus įprastinėms dezinfekcijos priemonėms. Išdžiūvusiuose išmatose išlieka iki 5 mėn. esant 10-25 C temperaturai. Liga perduodama kontakto būdu, taip pat per lesalus, vandenį ir pakratus. Inkubacijos periodas trunka nuo 20 valandų iki kelių parų. Dažniausiai balandžiai užsikrečia 11-16 dieną. Susirgimas pasireiškia septiškai, sąnarių uždegimais, dermatitais, artritais, galūnių pakenkimais. Balandžiai praranda apetitą, sutrinka žarnyno veikla, atsiranda troškulys. Gydymas ir profilaktika. Naujai įsigytus balandžius laikyti atskirai nuo kitų. Atsiradus įtartiniems arba klinikiniams ligų požymiams, balandžius atskirti nuo sveikųjų. Būtina dezinfekuoti balandinę ir visas priežiūros priemones 2,5 -3 %, kalkių, kalcio hipochlorito, natrio šarmo tirpalais. Kai kuriais atvejais balandžiams į lesalą dedama teramicino (2 mg), tiek pat streptomicino ar penicilino. Gydymo trukmė - 7 dienos.

Streptokokozė

Ūmia arba chronine eiga kylanti liga. Mikroorganizmas ligą sukelia ne tik balandžiams, graužikams, bet ir kitiems gyvūnams.

Sergantys balandžiai dirglūs, plunksnos pasišiaušę, akių vokai sulipę. Kartais pasireiškia galūnių mėšlungis. Galimi kvėpavimo takų, žarnyno sutrikimai.

Chroniškai ligos eigai būdingi sąnarių uždegimai, apetito stoka, išsękimas. Paukščiai neskraido, atsiranda rinitas, dusulys.

Higiena - geriausia profilaktikos priemonė ilgai likviduoti. Gydoma penicilinu, oksitetraciklinu.

Ornitozė

Kartais susirgimas vadinamas psitakoze, nes serga papūgos. Liga pavojinga žmonėms. Ją sukelia chamydia psittaci - mikroorganizmas, kuris kaupiasi ir gyvena epitelio bei kvėpavimo takų gleivinių ląstelėse, sudarydamas elementariųjų kūnelių sankaupas. Sukėlėjas atsparus šalčiui, džiovinimui ir ilgą laiką išlaiko patogenines savybes. Ilgai išsilaiko išmatose, šąlant iki 40-60 dienų. Naikinamas dezinfekciniais formalino, chloramino, fenolo, karbolio rūgšties ir kitais tirpalais.

Dažniausiai balandžiai suserga įkvėpę užkrėstų dulkių, lesdami užkrėstą lesalą ar išgėrę užteršto vandens. Ypatingą pavojų kelia sveikų ir sergančių paukščių laikymas vienoje patalpoje (narvelyje).

Susirgimas pasireiškia ašarojimu, akies žiedo apvalumas išsitempia, kinta vaivorykštinio voko spalva. Apie akis iškrinta plunksnos, paukščiai bijo šviesos, limpa vokai. Balandžiai prapranda apetitą, krinta svoris, jie neskraido, garsiai kvėpuoja. Atsiranda parezė, galūnių paralyžiai. Apie 30 proc. sergančių jauniklių gaišta per 10-14 dienų. Kartais balandžiai serga lengva ligos forma arba nebūna jokių ligai būdingų simptomų.

Norint nustatyti ligą, į veterinarijos laboratoriją reikia pristatyti balandžių lavonėlius skrosti arba gyvus paukščius su aiškiais ligos simptomais, mėginiams paimti.

Gydymas ir profilaktika. Balandžiai su aiškiais ligos požymiais atskiriami, o beviltiškos būsenos sunaikinami. Gydomi tetraciklino, eritromicino grupės antibiotikais. Gydymo metu racioną būtina papildyti vitaminais.

Naujus balandžius laikyti atskirai (karantuoti), dezinfekuoti balandinę ir priežiūros priemones. Balandinę tvarkyti su respiratoriumi.