Kai kurie lošėjai loterijose ar prie pokerio stalo sugeba atsisakyti savo laimėjimų, nes jie tiesiog tikisi laimėti daugiau – panašu, kad ir balandžiai laikosi tokio pačio principo.

Atlikto Tomo Zentalo (Thomas Zentall) ir Džesikos Stagner iš Kentukio universiteto tyrimo metu paaiškėjo, jog balandžiai nesitenkina mažais, garantuotais laimėjimais, o pirmenybę teikia didesniems, bet rizikingiems laimėjimais.

Tyrinėtojai mano, kad tokie tyrimų rezultatai prieštarauja išlikimo gamtos dėsniams. Tokia teorija teigia, kad gyvūnai priima racionalius sprendimus, kurie garantuoja jiems saugų išlikimą.

Nuotrauka iš www.fotoROMANTIKA.lt

Bet tyrimo rezultatai rodo priešingai, kad balandžiai elgiasi visai kaip žmonės. Nors tikimybė laimėti didelį prizą maža, tačiau dėl didelės grąžos (prizo) jie rizikuoja.

Eksperimentui buvo pasirinkti ir apmokyti aštuoni balandžiai. Paukščiai turėjo išmokti ekrane snapu paliesti horizontalius ir vertikalius mygtukus.

Buvo mokomi principu, jog jeigu balandis paliečia vertikalios linijos mygtuką, tuomet jis turi 20 procentų tikimybę, kad laimės didįjį maisto prizą (tarkime 10 grūdų). Bet lieka 80 procentų tikimybė, jog balandis negaus nieko. Jeigu paukštis pasirenka horizontalios linijos mygtuką, tuomet jis garantuotai pasiima mažąjį prizą (3 grūdai).

Vėliau balandžiams buvo leista patiems savarankiškai nuspręsti kokius mygtukus spausti. Mokslininkų nuostabai, daugiausia balandžių rinkosi vertikalios formos mygtukus, kas reiškė, kad balandžiai rizikuoja gauti žymiai mažiau lesalo.

Po daugelio bandymų šeši balandžiai iš aštuonių dalyvaudavo tokioje loterijoje. Apskaičiavus vidutiniškai balandžio prizo vidurkis per bandymą siekdavo tik 2 grūdus per bandymą.

Toks balandžių pasirinkimas rodo jų azartą. Paukščiai kaip ir lošėjai pagauti azarto rizikuoja, tikėdamiesi laimėti daugiau.

Kitaip tariant, mes prisimename laimėjimus, bet ne pralaimėjimus.