Pradžia
PIKTŽOLIŲ SĖKLOMIS UŽTERŠTŲ LESALŲ ĮTAKA NAMINIŲ BALANDŽIŲ SVEIKATAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
Balandziu lesalaiPristatome lietuvių mokslininkų santrauką apie lesalų įtaką naminių balandžių sveikatai. Gaila, tačiau Lietuvoje kolkas neturime veterinarijos gydytojų, kurie specializuotųsi gydant balandžius. Gal dėl to, kad maža rinka, nepelninga. Todėl tokio pobūdžio mokslinis darbelis gana retas dalykas. O balandžių lesalų kokybė itin svarbu...
 

Santrauka. Tirti 109 suaugę balandžiai ir jų jaunikliai, kurių 41 rudens pradžioje susirgo, o 25 iš jų nugaišo. Šie nugaišę balandžiai 1 mėn.−3 metų, devynių veislių, abiejų lyčių. Išskrodus balandžių gaišenas, nustatyta intoksikacijai būdingų  pažeidimų.  Bakteriologiškai  ištyrus  morfologiškai  pakitusius  audinius  ir  organus,  patogeninių  bakterijų neišskirta.  Lesaluose  aptikta  kai  kurių  nuodingųjų  augalų  −  kibiojo  lipiko,  Galium  aparine  L.,  garstuko,  Sinapis arvensis  L.,  dirvinio  bastučio, Brassica  campestris L., dirvinio  vijoklio, Convolvulus arvensis L.,   vijoklinio rūgties, Polygonum convolvulus L., − sėklų. Jomis balandžiai galėjo apsinuodyti ir dėl to nugaišti. Piktžolėmis užterštus lesalus pakeitus kombinuotaisiais arba persijotais lesalais, balandžių savijauta labai greitai pagerėjo: 16 iš jų ėmė sveikti.

Įvadas.    Nustačius    balandžių   gaišimo    priežastis, galima   greitai   parinkti   veiksmingas   prevencines   ligos priemones    (Butkus,    Lapienis,  Palčiauskas, 1987; Januškevičius, Kulpys,    Vaičiulaitienė,    1999; Шапошников,   1995).   Balandininkai   savo   paukščius lesina    lesalais,    pagamintais    iš    privačiuose    ūkiuose užaugintų  augalų.  Dauguma  šių  lesalų nepakankamai baltymingi,  juose  trūksta  kitų maisto  medžiagų, jie būna užteršti   piktžolių   sėklomis,   nepakankamai   išdžiovinti (Arbatauskienė,  Kulpys,  1998).  Lesinami  tokiais  lesalais balandžiai  gali  masiškai  apsinuodyti,  o  apsinuodiję  ima gaišti.  Balandžių  skonio  receptoriai  yra  nepakankamai susiformavę,  todėl  jie  dažnai  sulesa  į  lesalus  patekusias įvairių  piktžolių  sėklas.  Kai  kurios  iš  jų yra  nuodingos: patekusios  į  virškinimo  traktą,  jos  apnuodija  organizmą (Рахманов, Бессарабов, 1987).
Lietuvoje    paplitę    šie    javų    kultūrose    augantys nuodingieji augalai, kurių sėklomis paukščiai dažniausiai apsinuodija (Алтунин, Журба, 1989):
- dirvinis bastutis, Brassica campestris L.,− vienametė kryžmažiedžių  šeimos  piktžolė.  Žydi  birželio-rugpjūčio mėnesiais,  vaisius  brandina  nuo  liepos  mėnesio  iki  pat rudens.  Vienas  augalas  gali  subrandinti  1000−20  000 sėklų.  Sėklos  rutuliškos,  su  ryškiai  pastebima  gemaline šaknele,  nelygiu,  neryškiu  tinklišku  paviršiumi.  Sėklos nuodingos,  sukelia  gastroenteritą,  viduriavimą,  dirgina
burnos gleivinę. Autopsiškai nustatoma plaučių emfizema ar   hiperemija   ir   edema,   histologiškai   diagnozuojama plaučių   emfizema    ir    edema,    trachėjos    ir    bronchų kraujosruvos,  toksinis  hepatitas  ir  kepenų  centrilobulinė nekrozė.  Sėklose  yra  tioglikozidų − sinigrino,  sinapsino. Sinigrinas, veikiamas fermento mirozinazės, paverčiamas į  gliukozę,  alilo  izocionatą  (garstyčių  aliejų)  ir  kalio
hidrosulfatą.  Garstyčių aliejus  yra  nuodingas,  sėklose  jo yra apie 1 %. Galvijas apsinuodija, kai garstyčių aliejaus koncentracija jo organizme yra 0,001 %/ kg kūno masės (Butkus,   Lapienis,   Palčiauskas,   1987;   Grigas,   1986; Harlin, 1994; Липницкий, Пилуй, Лаппо, 1995);
-    garstukas,    Sinapis    arvensis    L.,    −   vienmetis kryžmažiedžių  šeimos  augalas,  morfologiškai  panašus  į svėrę.  Žydi  birželio−spalio  mėnesiais,  vaisius  brandina nuo liepos mėnesio iki pat vėlyvo rudens. Vienas augalas subrandina 1200−23000 sėklų. Sėklos rutuliškos, nelygiu, truputį   blizgančiu    paviršiumi,    su    ovalia    saitaviete, raudonai  rudos  ar  juodos  spalvos.  Augalo  lapuose  ir sėklose yra sinigrino ir kitų tioglikozidų. Tioglikozidams skylant, gali susidaryti 0,18 % garstyčių aliejaus. Grūdai, kuriuose  yra  didelis  kiekis  garstuko  sėklų,  yra nuodingi. Kiaulės apsinuodija pašarais, kuriuose yra daugiau kaip 3 % garstuko sėklų   (Butkus, Lapienis, Palčiauskas, 1987;
Grigas, 1986; Гусынин, 1951).
-   kibusis   lipikas,   Galium   aparine   L.,   −  raudinių šeimos   vienmetė  piktžolė.   Jos   stiebas   briaunotas,   su šereliais,   žiedai   smulkūs,   balti,   žydi   birželio−rugsėjo mėnesiais,   vaisius   brandina   liepos−rugsėjo   mėnesiais. Vaisiai   ovališki,   išgaubta   nugarėle,   įdubusiu   pilveliu, užlenktais  gelsvais  šereliais,  tamsiai  rudi,  1,8−3,0  mm ilgio,   1,6−3,6   mm   pločio.   Vienas   augalas   užaugina
360−1100    sėklų.    Sėklose    yra    trioksiantraglikozido galiozino,   glikozino,   asperulozido   (Butkus,   Lapienis, Palčiauskas,    1987;    Grigas,    1986;    Гусынин,    1951; Йорданов,   Николаев,   Бойчинов,   1972).   Prisiėdusios šieno su lipiko priemaišomis avys gali nugaišti. Tokioms nugaišusioms  avims  nustatomas  šlapimo  pūslės,  inkstų uždegimas.  Paukščiai,  sulesę daug  dirvinio  lipiko  sėklų, apsinuodija (Алтунин, Журба, 1989);
-   vijoklinis   rūgtis,   Polygonum   convolvulus   L.,   − vijoklinis   rūgtinių   šeimos   augalas.   Žiedai   pilko   ar raudono atspalvio rudi, nusėti liaukučių taškeliais, baltais pakraščiais.        Žydi    visą    vasarą    iki    šalnų.    Vaisiai tribriauniai,   juodi   riešutėliai,   viršūnėje   smailūs,   prie pagrindo    smailėjantys,        su    smailiomis    briaunelių skiauterėlėmis. Vienas augalas užaugina 640−1000 sėklų. Augale  yra  antraglikozidų  bei  alkaloidų.  Žalias  augalas nuodingas   arkliams.   Didelis   kiekis   sėklų   nuodingas paukščiams.   Išdžiūvusios   sėklos   nenuodingos,   jomis galima  lesinti  paukščius  (Butkus,  Lapienis,  Palčiauskas,
1987;  Grigas,  1986;  Липницкий,  Пилуй,  Лаппо,  1995;
Работнов,1971);
-    dirvinis    vijoklis,    Convolvulus    arvensis    L.,    − daugiametis  vijoklinių  šeimos  augalas.  Žiedai  raudoni, žydi ir brandina vaisius nuo birželio mėnesio iki vasaros pabaigos.    Sėklos    kiaušiniškos,   šiek   tiek   trikampės, nusėtos  smulkiomis  karpelėmis,  matinės  pilko  atspalvio rudos, pilko atspalvio juodos, o nesubrendusios − rausvos su   balsvomis   dėmelėmis.   Vienas   augalas   subrandina
550−600 sėklų. Visose augalo dalyse yra chemiškai mažai ištirtos  medžiagos  −  konvolvulino,  taip  pat  alkaloidų. Konvolvulinas,   patekęs   į   virškinamąjį   traktą,   tirpsta tulžyje ir ima veikti. Kiaulėms jis gali sukelti viduriavimą
ir  vėmimą.  Juo  apsinuodiję  arkliai  nusilpsta,  jų  kūno
temperatūra nukrinta iki 34 °C, o po 7−9 dienų nugaišta. Išdžiūvęs  vijoklis  2−3  kartus  mažiau  toksiškas  (Grigas,
1986;  Липницкий,   Пилуй.,   Лаппо,   1995;  Оголевец,
1951; Работнов, 1971).
Darbo   tikslas   –   nustatyti   lesalų,   kuriuose   yra piktžolių sėklų priemaišų, įtaką balandžių sveikatai.
Medžiagos   ir   metodai.   2001   m.   rudenį  tirti   109 vienos  balandinės  devynių  veislių  naminiai  balandžiai. Paukščiai    laikyti    izoliuotoje    patalpoje.    Lietuvos veterinarijos   akademijos   Biologijos   katedroje   atliktas kiekybinis ir rūšinis lesalų užterštumo piktžolių sėklomis tyrimas,   stebėta   susirgusių   ir   sveikstančių   paukščių klinika.
Aiškinantis  ligos  priežastis,  buvo  pakeisti  lesalai.  16 susirgusių   balandžių   2   savaites   lesinti   Vievio   grūdų perdirbimo  įmonėje  pagal  receptą  pagamintais  LIT  P-2, 1−60    dienų    dėsliųjų    vištų    prieaugliui    skirtais kombinuotaisiais  lesalais  ir  girdomi  vandeniniu  0,1  % vitamino  C  tirpalu.  Pirmąsias  2−5  dienas,  nelygu  ligos sunkumas, balandžiai priverstinai lesinti ir girdyti pipete.
Lesalų  poveikis  paukščių  sveikatai  tirtas  suskirsčius
balandžius  į  dvi  grupes  po  10  kiekvienoje.  Kontrolinės grupės  balandžiai  lesinti  nepersijotų  lesalų  mišiniais,  o bandomosios   grupės   –   tokių   pat   lesalų   persijotais mišiniais  (2  dalys  miežių,  1  dalis  kviečių).  Tiriamieji balandžiai lesinti ir laikyti vienodomis sąlygomis: lesinti du   kartus   per   dieną,   sočiai   girdyti   kiekvieną   dieną keičiamu  vandentiekio  vandeniu. Po  14  dienų bandymas tomis  pačiomis  sąlygomis  pakartotas  su  kita  kliniškai sveikų   balandžių   grupe.   Gyvulių   mitybos   katedroje zootechnikoje    priimtomis    metodikomis    nustatytas naudotų   lesalų   rūgštingumas,   drėgnumas   ir   proteinų kiekis    juose    (Januškevičius,    Kulpys,    Vaičiulaitienė,
1999).  Fiziologijos  ir  patologijos  katedros  Patologijos skyriuje  atliktas  25  1  mėn.−3  metų  balandžių  gaišenų patomorfologinis  tyrimas.  Histologiniam  tyrimui  paimta patologinė  medžiaga  fiksuota  10  %  formalino  tirpalu, plauta  tekančiu  vandentiekio  vandeniu,  dehidratuota  vis didėjančios  koncentracijos  etilo  spiritu,  įlieta  į  parafiną, pjaustyta   roginiu   mikrotomu,   dažyta   hematoksilinu   ir eozinu.  Vievio  paukštyno  Mikrobiologijos  laboratorijoje atlikti   tyrimai   patogeninių   mikroorganizmų   atžvilgiu. Patologinei medžiagai ištirti pagal galiojančius standartus atlikti kraujo ir parenchiminių organų pasėliai: salmonelių atžvilgiu   –   pagal   LST   1432-96,   auksinio   stafilokoko atžvilgiu  –  pagal  LST  1429-96,  koliforminių  bakterijų atžvilgiu – pagal LST 1427-96.
Tyrimų  rezultatai.  Balandžiai,  pradėti  lesinti  naujo derliaus  grūdais,  ėmė  masiškai  sirgti  ir  gaišti.  Susirgę balandžiai   iš   pradžių  daugiau   gėrė  vandens.   Sveikas balandis per parą išgeria vidutiniškai 100 ml, o sergantis
− apie 200 ml vandens. Susirgusių balandžių gūžiai buvo minkšti,  vandeningi,  pilni  drumzlino,  nemalonaus  kvapo turinio,  išmatos  −  labai  vandeningos,  rūgštaus  kvapo. Ypač jautrūs buvo balandžių šeriami jaunikliai. Iš pradžių sudrėkdavo   jų  lizdai,   o   po   2−5   valandų  nugaišdavo jaunikliai. Praėjus 2−3 paroms po pirmųjų ligos požymių, suaugę  balandžiai  tapo  apatiški,  neteko  apetito,  nustojo skraidyti, stovėjo nuleidę galvas ir užsimerkę atokiau nuo kitų paukščių, o po 6−12 valandų nugaišo.
16  sergančių  balandžių  buvo  izoliuoti  nuo  bendro
pulko ir pradėti lesinti ne natūraliais, o kombinuotaisiais lesalais.   Po   4−5   val.   dirbtinio   lesinimo   ir   girdymo pastebėta,    jog    pradėjo    gerėti    paukščių        sveikata (balandžiai    atsimerkė,    pradėjo    reaguoti    į   aplinkos dirgiklius).  Po  dviejų parų 4  iš  jų pradėjo  savarankiškai lesti  ir  gerti,  o  po  penkių parų jau  visi  paukščiai  lesė ir gėrė.  Šeštąją  parą,  kai  paukščiai  pastebimai  sustiprėjo, nustota    priverstinai    juos        lesinti        ir         girdyti. Aštuntąją−devintąją    parą      paukščius        pradėjo        krėsti drebulys. Kai kuriuos paukščius jis vargino iki 4 savaičių. Kai  balandžiai  lesdavo  ar  gerdavo,  jų  kaklo  raumenys smarkiai     trūkčiodavo.        Po    14    dienų    lesinimo kombinuotaisiais  pašarais  paukščiai  atrodė  pakankamai sustiprėję, todėl vėl buvo pradėti lesinti tuo pačiu miežių.

Eugenijus Jonaitis, Zinaida Mažeikienė Lietuvos veterinarijos akademija, Biologijos katedra,
Albina Aniulienė, Alius Pockevičius, Lietuvos veterinarijos akademija, Fiziologijos ir patologijos katedra
Algirdas Januškevičius, Lietuvos veterinarijos akademija, Gyvulių mitybos katedra.

 

 

Comments 

 
0 #1 Beryl04 2017-10-23 20:14
I think your website needs some fresh posts.
Writing manually takes a lot of time, but there is tool for this boring task, search for; Ssundee advices unlimited content for any blog
Quote
 

Add comment


Security code
Refresh

< Ankstesnis   Kitas >

ASOCIACIJA

sportiniai balandziai

SKELBIMAI

felegyhazeriai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (23.06.2018)
Parduodami juodi vysakrylai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (13.06.2018)
Parduodamos 4 vysakrylų patelės
PARDUODAMI BALANDŽIAI (13.06.2018)
Parduodama pora besarabų
PARDUODAMI BALANDŽIAI (13.06.2018)
Parduodami anglų tipleriai
PARDUODAMI BALANDŽIAI (13.06.2018)


 
= Ad with Photo

Reklama

 Prekes balandziams
sportiniai balandziai
musu balandziai
aleksandro stulginskio universitetas
 
Automobiliu detales, aksesuarai
nekilnojamas turtas svajoniu bustas kaune
 
 
sava giria logo

Apklausa

Kiek kartų per dieną einate pas balandžius?
 

Translate



Lankytojai online

Dabar naršo 7 svečiai(-ių)