Prie Sūduvos stadiono, kur treniruojasi Marijampolės krašto sportininkai buvo surengta šio krašto dekoratyvinių balandžių paroda. Nors daugelis balandininkų apie šią parodą sužinojo paskutinėmis akimirkomis, tačiau sekmadienio rytą jų gausus būrys aptarinėjo vykstantį renginį ir dažnas skubėjo į balandžių turgų antrame aukšte.

Paroda užpildė beveik visą sporto salę. Išrikiuotos šešios balandžių eilės pasitiko lankytojus. Narvelių viršų dengė pušų šakos, o apačia slėpėsi po uždengtu popieriumi. Buvo girdėti ir skambanti muzika, bei retkarčiais atliekama muzikanto viena kita daina gyvai. Patalpų temperatūra palaikoma teigiama. Šios priemonės parodai suteikė gražesnį bendrą vaizdą ir lankytojai galėjo apžiūrėti balandžius tinkamai.

Balandžių veislės čempionai kaip ir visada dažniausiai buvo renkami iš dešimties narveliuose tupinčių balandžių. Taigi jeigu dar tas pats balandininkas išstato keletą tos pačios veislės balandžių, tai konkurencija tampa maža. Tačiau nepaisant to standartiškai didžiąją daugumą prizų susižeria keletas balandininkų, kurie buvo apdovanoti sekmadienio vidurdienį. Prizus atsiimti neskubėjo visi, buvo atvejų, kai diplomas ir taurė atidedama į šalį, nors balandininkas kitame salės gale. Mat parduoti ar susitarti su potencialiu pirkėju daug svarbiau. Ne paslaptis, kad daugelis balandininkų ir traukia į parodas, tikėdamiesi pasisukioti, paprekiauti, pasimainyti balandžių turguose.

Po Marijampolės balandžių parodos apdovanojimų buvo skelbiamas vaikų globos auklėtinių darbelių aukcionas. Aukcione buvo galima varžytis dėl globotinių nupieštų, siuvinėtų ir kitų dailės darbų. Kaip ir reikėjo tikėtis, kadangi balandžių turgus buvo pasibaigęs, tai ir didžioji dalis balandininkų liaudies jau buvo namo patraukusi. O ir informacijos apie tokią akciją niekur nebuvo. Liko galima sakyti savi, to klubo žmonės. Todėl aukcionas riedėjo vangiai ir, deja, nors darbelių nebuvo daug, tačiau keletas taip ir liko be naujųjų šeimininkų gulėti ant stalo. Dosniausias aukcionui buvo svečias iš Lenkijos.