Turkai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
Kiekvienais metais, nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, dangus virš Urfos (Turkija) tampa balandžių kovos vieta. Urfa – tai miestas pačiuose Turkijos pietuose, kuriame galima rasti daugiau kaip 500 balandinių ir apie 12 tūkstančių balandžių. Tai senovinis miestas su paslaptingomis, saulės apšviestomis gatvelėmis, kuriomis vinguriuoja kepamų šiškebabų aromatas bei anglių dūmai, ypač Chasimo, Jejube ir Sultane vietovėse.

Kai nurimsta miesto ritmas, ateina balandžių augintojų valanda – 500 žmonių vienu metu eina į savo balandines, norėdami patikrinti kiekvieno paukščio uodegos ir sparnų plunksnas, truputį juos patreniruoti ir palesinti specialiu grūdų mišiniu su vitaminais.
Tylą drumsčia tik negarsus balandžių papuošalų skambesys, susiliejantis su jų burkavimu. Siekiamas tikslas – turėti balandžių būrį ne tik gražų išoriškai, bet ir niekam nenusileidžiantį savo ištverme. Tai lemia balandininko žinomumą ir vietą balandžių mylėtojų grupėje. Atėjusi varžybų diena nulemia balandininkų rangą.
Semsetinas Aibaras, vienas iš garsiausių balandininkų, pasakoja: „Mano tėvas ir senelis augino balandžius. Manau, kad šios veiklos netgi negalima pavadinti hobiu, nes balandžiams reikia tiek pat dėmesio, kaip saviems vaikams ir to negalima nepaisyti. Turiu apie 250 balandžių patinų ir 6 pateles. Ypač vertingi yra Zeituni, Ispiro, Bagdado, Taklos ir Nakišo veislių balandžiai. Esama tokių, kurie skraido žemai, ir tokių, kurie pakyla virš debesų. Kiekviename būryje yra lyderis, vadinamas „Pesenk“ ir, jeigu jis varžybų metu nutūps ant svetimos balandinės stogo, tai didesnio pažeminimo balandininkui jau nesugalvosi. Nepriklausomai nuo šio balandininko būrio dydžio, jis turi palikti varžybas ir pradėti iš naujo ruoštis sekančio sezono „kovai“. Tai, ką mes vadiname „kova“, yra periodas nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, jis pasirinktas neatsitiktinai. Šis laikotarpis yra pats sunkiausias skraidymui ir tikras išbandymas balandžiams.
Kiekvieną dieną išleidžiami 16 – 30 balandžių būriai. Tuo laiku dangų uždengia tūkstančiai balandžių ir balandininkų akys nukrypsta į juos. Kiekvieno balandžių augintojo tikslas – nenuilstantis būrys, kuris įvairiomis gudrybėmis sugeba privilioti ir parvesti namo svetimą paukštį, kad jis taptų jūsiškiu nepriklausomai nuo to, kas jo ankstesnis savininkas. Tai gali būti ir geriausias jūsų draugas, tai neturi reikšmės.
Lietus, vėjas ar uraganas, o balandžiai pikiruodami paskui savo vedlį, įsiskverbia į svetimą būrį – tai mirtina kova. Daugelis taip pavargsta, kad iš dangaus krisdami užsimuša – jie yra balandžių pasaulio mirtininkų komandos „kamikadzės“. Tokios kovos vyko 2000 metų prieš mūsų erą, dar valdovo Nemrudo laikais. Ši tradicija gyvuoja ir šiandien.
Būriai susideda iš šimtų paukščių, kurie pagrinde yra patinai, patelių būna ne daugiau kaip 4-6, jos reikalingos veisimui.
Kiekvieną dieną balandininkai susirenka į Kardakli kavinę, kurios sienos nukabinėtos nedideliais narvais su įvairių veislių balandžiais. Būtent čia parduodami sugauti paukščiai, o kainą nustato kavinėje esantys balandininkai. Balandžio savininkas turi pirmumo teisę išsipirkti savo paukštį, jeigu tai tik ne „Pesenk“ (lyderis), kuris ne parduodamas, o tik demonstruojamas kitiems balandininkams. Pasiklydusio balandžio – lyderio savininkas privalo palikti „kovą‘, netekdamas teisės į prizą. Maža to, privalo išparduoti savo balandžių būrį – po vieną arba urmu, ir kurti naują būrį kitam sezonui. „Pesenk“ balandis, teisėtas jį sugavusiojo balandininko grobis, tampa veisliniu. Prizas – tai pinigai, surinkti iš visų varžybose dalyvaujančiųjų balandžių augintojų ir patikėtas saugoti kavinės savininkui. „Kovų“ pabaigoje pats sėkmingiausias „gaudytojas“ gauna tą „sudėtą“ prizą, o jo paukščių kaina tampa pačia didžiausia visame mieste.
Šiose varžybose dalyvaujantys balandžiai yra giminingi su „devlapų“ (dewlap) veislės paukščiais, nors laikomi ir treniruojami kitomis sąlygomis. Jie tik pikiruoja paskui vedlį į kitą būrį pačiomis nepalankiausiomis oro sąlygomis.
„Boini“ (takla) balandžiai šiuose žaidimuose nedalyvauja, nors kartais galima pastebėti keletą Širazų (Sirazi) arba Šakšarlių (Shaksharli), įeinančius į komandą tam, kad savo „žaidimu“ leidžiantis pritrauktų svetimus paukščius.
 
< Ankstesnis   Kitas >