Pradžia arrow STRAIPSNIAI arrow Apie balandžių skrydžius danguje arrow Balandžio vertimasis ir mušimas sparnais. Kas tai?
Balandžio vertimasis ir mušimas sparnais. Kas tai? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balandininkas   
Vertimasis skirstomas į kelias kategorijas:
1. Vertimasis su „išėjimu į stulpą“
2. Mušimas sparnais, darant sraigtą arba suktuką
3. Drugelio skrydis verčiantis
4. Vertimasis skrendant horizontalia linija
5. Vertimasis tik dideliame aukštyje
6. Pastovus vertimasis
7. Vertimasis tik besileidžiant
8. „Užsivartymas“
9. Vertimasis su patraukimais į viršų ir mynimas kojomis

1) Vertimasis su „išėjimu į stulpą“. Skrydyje padaręs keletą ratų, stipriai pliaukšėdamas sparnais, balandis pradeda vertikaliai kilti aukštyn – tai stulpo darymo pradžia. Po to seka vertimasis per galvą dar stipriau mušant sparnais. Kai balandis nustoja mušti sparnais ir vėl pradeda skristi ratu, tai- stulpo darymo pabaiga. Kuo aukštesnis stulpas ir dažnesnis žaidimas, tuo balandis vertingesnis.

2) Mušimas sparnais, darant sraigtą arba suktuką.Balandis iš vietos pradeda daryti stulpą, tuo pačiu sukdamasis aplink savo ašį, lyg kildamas spirale, stipriai mušdamas sparnais nuo stulpo darymo pradžios iki pabaigos. Darantys suktuką persų balandžiai – labai stiprūs skraidūnai, ore dirbantys iki išsekimo. Nerekomenduojama juos vaikyti dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Galima paprasčiausiai nukankinti paukštį ir visiškai nustos skraidyti.


3) Drugelio skrydis verčiantis. Turintis tokį žaidimą balandis visada skraido vienas. Skrydis plazdenantis, panašus į „nikolaicų“ balandžių, dar ir tankiai mušant sparnais. Tokie balandžiai retai kada skraido daugiau kaip 3 valandas, nes labai pavargsta, nusileidžia ant stogo išsižioję ir sunkiai kvėpuodami. Iš šių požymių nustatoma, kad tai jų skrydžio riba.

4) Vertimasis skrendant horizontalia linija. Balandis žaidžia darydamas skrydžio ratą, lyg atsiliktų ir vėl vytųsi būrį. Daugelis balandžių augintojų už tokį skrydį balandį išbrokuoja. Jeigu jis jums patinka ir dažnai muša sparnais, neskubėkite jo likviduoti. Gerasias tokio balandžio savybes galima panaudoti veisiant palikuonius.

5) Vertimasis tik dideliame aukštyje. Balandis muša sparnais tik tuomet, kai pasiekia tam tikrą aukštį ir truputį pavargsta. Šie balandžiai pasiekia debesis ir ilgai skraido. Anksti rytą, kai aplink tylu, balandžių aukštai nematyti, o pliaukšėjimas girdisi. Nusileidžia žemyn taip pat greitai, kaip ir pakyla. Žemame aukštyje sparnais muša labai retai. Kai nusileidžia, išsyk tupia ant stogo.


6) Pastovus vertimasis. Žaidimo pavadinimas kalba pats už save. Paukštis stulpe dažnai muša sparnais, stulpus daro vos ne nuo pusės rato, pradedamas skristi ir taip ligi skrydžio pabaigos. Leidžiasi mušdamas sparnais, bet stulpo nedaro.


7) Vertimasis tik besileidžiant. Balandis gali skraidyti 5-7 valandas ir nė karto nesiversti, bet leisdamasis, iki stogo likus 30-50 cm, ištiesia kojas į priekį, staigiai padaro stulpą, taip tankiai muša sparnais, kad susidaro įspūdis, jog balandis atidirba tai, ko nepadarė viršuje. Vėl pradedama leistis, vėl daromas stulpas, muša sparnais ir tai kartojasi apie valandą, o gal dar ilgiau negali nutūpti, kol išsekęs vos nenukrenta ant stogo. Jeigu toks balandis nusileidžia ne ant balandinės, būtina padaryti jam tiltelį iki pačios balandinės, nes skrisdamas į savo vietą jis automatiškai daro stulpą ir vėl skrenda. Išvada – ir pats bus pusiau alkanas, ir balandžiukus šers blogai, ir dažnai nakvos ne balandinėje.


8) „Užsivartymas“. Balandis iš karto muša sparnais, nespėdamas padaryti stulpo, praktiškai visur, kur tik skrenda- iš lizdo ant grindų, nuo lesyklos ant tupyklos. Tokie būna dėl įvairių priežasčių užsisėdėję balandžiai. Paprastai jie laikomi dėl palikuonių. Tokį balandį galima išvarinėti pakirpus jam uodegą. Nunešti toliau nuo balandinės ir išmesti kuo aukščiau, jeigu jis leisis ant savo stogo, tai po kelių bandymų skraidys, o jei tūps ant žemės ir t.t., tai išvarinėti jo praktiškai neįmanoma.


9) Na ir paskutinis, pats gražiausias vertimasis ir mušimas sparnais – tai balandžiai, smarkiai besiiriantys labai apžėlusiomis kojomis. Balandis, darydamas stulpą, mina kojomis, lyg irdamasis po savimi. Visi minantys kojomis balandžiai daro didelius stulpus, pasitaiko darančių 2 -3 stulpus. Balandžio beveik nematyti, muša sparnais 7 – 10 kartų iš eilės, o jeigu vertimasis bei mušimas sparnais dar ir sraigtinis, tai - puikus reginys. Minantys kojomis balandžiai dažnai muša sparnais, leidžiasi traukdami į viršų – negali nutūpti. Ant kojų turi dideles, tankias „čempes“, lyg antruosius sparnus. Darydamas stulpą visas balandis juda, tai panašu į malūnsparnio pakilimą. Gaila, kad šį paukštį daugelis uždarė voljeruose ir laiko kaip dekoratyvinį balandį.
 
< Ankstesnis