Augalų ląsteles balandžiai įsisavina nepakankamai, dėl to paukščių racione jos turi
būti ne daugiau kaip 5 proc. proteinų turi būti ne mažiau 15 proc.
lesinti paukščius reikia 2-3 kartus per dieną, griežtai nustatytu
laiku, atsižvelgiant į metų laiką ir fiziologinę paukščių būklę. Šaltu
metų laiku šilumos palaikymui organizme lesalo kiekį būtina padidinti
10-20 proc. lesalo sunaudojimas priklauso nuo kūno masės ir sudaro
vidutiniškai 10 g lesalo šimtui gramų kūno masės.

Būtina atsiminti,kad balandžiai nėra penimi paukščiai.

Veisiant balandžius keliami kitokie uždaviniai.

Rekomendacijos dėl maistingųjų medžiagų kiekio
lesale, vitaminų, makro ir mikroelementų, kurie duodami
produktyviesiems paukščiams (vištoms, antims, žąsims ir kt.),
balandžiams nepriimtinos ir nereikia jomis vadovautis.

Šis klausimas tapo itin aktualus, kai rinkoje pasirodė lengvai įsisavinami
vitamininiai - mineraliniai premiksai, vitamininiai papildai (kurie be
abejo turi daug privalumų juos naudojant protingai), kurie duodami
paukščiams faktiškai prievarta - su lesalu ar vandeniu. Manome, kad
balandžiams nereikia duoti mineralinių kartu su lesalu premiksų, kurių
sudėtyje yra visa Mendelejevo cheminė lentelė, ir pritariame užsienio
kolegų nuomonei, kurie riboja mineralinių papildų sudėtį ir
rekomenduoja juos duoti atskirai nuo pagrindinio lesalo. Tokia sistema
leidžia paukščiui pačiam spręsti, ar jam duotas papildas šiandien
reikalingas, ar ne.

Klausimas dėl vitamininių papildų yra sudėtingesnis, nes vitaminus
sunku duoti atskirai nuo lesalo. Atlikta analizė bei balandžių
augintojų praktika su šiuolaikiniais vitaminų papildais (Frosal-Forte
NATURAL,ČESNAKO SULTYS ir kt.)  Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame šį
papildą duoti paukščiams įtemptais laikotarpiais (plunksnų keitimas,
kiaušinių dėjimas, jauniklių šėrimas, gydymas antibiotikais) su
pertraukomis.

Rinkoje atsiradę įvairūs produktai: Carviol-AED VITAMINAI,ČESNAKO ALEJUS-SU VITAMINAIS, OBUOLIU ACTAS SU MEDUM

Norėdami Jus įtikinti, pateiksime žudančio kai kurių vitaminų ir
mineralinių medžiagų poveikio paukščių organizmui pavyzdžių, jų
duodant per didelį kiekį. Tai skirta tiems, kurie nori paukščiui gero
ir tvirtina, kad duoda ir šį, ir tą, pačius naujausius preparatus, o
paukštis vis tiek serga. Būtina pažymėti, kad modernūs biologiniai
lengvai įsisavinami papildai greitai patenka į organizmą ir taip pat
greitai ima veikti - tiek teigiamai, tiek neigiamai (jeigu
perdozuojama). Didelę reikšmę subalansuotas lesalas turi varinėjamiems
balandžiams. Ypatingo dėmesio reikalauja balandžių lesinimas plunksnų
keitimo ir kiaušinių dėjimo metu. Šiuo laikotarpiu paukščio organizme
vyksta svarbūs procesai neurohormoniniame lygmenyje. Plunksnų keitimo
procesui įtakos turi daugelis faktorių: laikymo sąlygos, šviesa,
balandinės temperatūra, lesalas. Keičiant plunksnas didėja baltymų,
vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis, kurie organizmui reikalingi
naujų plunksnų formavimui. Šiuo laikotarpiu, kaip ir kiaušinių dėjimo
metu, dažnai pastebimas balandžių sparnų ir kojų sąnarių uždegimas,
balandis "sėda ant kojų" - tai pirmasis požymis, kad racionas yra
nesubalansuotas, trūksta kalcio ir fosforo arba vitamino D, kuris
reguliuoja minėtų mikroelementų apykaitą gyvūnų organizme.

Šiuo laikotarpiu pastebimas salmoneliozės protrūkis, kuris taip pat
kenkia sąnariams. Plunksnų keitimas vasaros metu vadinamas sezoniniu.
Plunksnų keitimas gali būti dalinis arba pilnas, prasidedantis
perėjimo metu, iškrenta plasnojamosios sparnų plunksnos. Kuo anksčiau
baigiasi perėjimo periodas, tuo greičiau prasideda likusių dengiamųjų
plunksnų keitimas. Uodegos plunksnos ima keistis nuo uodegos vidurio
link kraštų. Iš plunksnų keitimo intensyvumo galima spręsti apie
balandžių laikymo sąlygas, lesinimo bazę bei bendrą būklę. Jeigu
plunksnų keitimas įvyksta greitai, reiškia, jog paukštis lesinamas
gerai, jis yra geros formos. Šiuo laikotarpiu reikia būtinai duoti
tokio lesalo, kuriame yra didelis kiekis visaverčių baltymų su amino
rūgštimis. Būtina naudoti keletą rūšių grūdų, priešingu atveju
plunksnų augimas užtruks, jos bus trumpesnės.

Šiuo periodu rekomenduojama su vandeniu paukščiui duoti vitamininį -
amino rūgščių papildą "Frasall-Forte". Šis preparatas buvo sukurtas
specialiai paukščiams. Jo sudėtyje yra optimalus vitaminų ir amino
rūgščių kiekis. Ypač stropiai reikia šerti jauniklius, sekti jų
plunksnų keitimą, vystymąsi, kūno masę.

Turint omenyje tai, kad balandžiai turi gauti pakankamai mikroelementų
(kalcio, fosforo), būtina atskirai aptarti minėtus elementus.
Neginčijamas lyderis aprūpinant paukščius mikroelementais teoriškai
yra kaulų miltai, - juose kalcis ir fosforas būna gerai pasisavinama
forma, jų poveikis didžiausias. Tačiau, kaip parodė praktika, šis
papildas yra ne visada saugus - jis dažnai būna užkrėstas
salmoneliozės sukėlėjais. Labiau mums tinkamas ir prieinamas papildas,
turintis savo sudėtyje kalcio - kreida, bet būtina atsiminti, jog
paukščiui sulesant jos tiek, kad susidarytų reikalingas organizmui
kalcio kiekis, sutrikdomas virškinimas dėl skrandžio sulčių
rūgštingumo sumažėjimo. (Kreida turi šarminį pH, o skrandyje yra
rūgšti terpė). Geriausias mikroelementų šaltinis balandžiams yra
kriauklytės . Galima naudoti ir maistinį klintį, trikalcį, mono ar
dikalcio fosfatą arba kiaušinių lukštus. Būtina atsižvelgti į tai, kad
kiaušinio lukštas pirmiausiai turi būti termiškai apdorotas, norint
sunaikinti salmoneles. Geras kalcio ir mikroelementų šaltinis - firmos
"Teodor Baks" papildai. Mineraliniai papildai balandžiams turi būti
duodami pastoviai atskiroje lesykloje.

Karštu metų laiku jauniklių vystymasis dažnai užtrunka, nes
suaugusiųjų balandžių apetitas tuo metu sumažėja ir, aišku, jaunikliai
maistinių medžiagų maitinant gauna mažiau. Šeriančius balandžius
lesinti reikia kuo anksčiau rytą, kai dar vėsu. Nereiktų į lesalą
pilti žirnių, vikių, nes karštyje jie labai sunkiai virškinami. Vasarą
balandžius lesinti geriausia 3 kartus per dieną. Svarbu, kad paukščiai
visada turėtų daug šviežio vandens, nes sunkiai išgyvena vandens
trūkumą karštame ore. Paukščiai gali kentėti dėl vandens trūkumo, kai
gūžys užkemšamas lesalu, taigi balandžių augintojas kartais
augintinius girdyti turi dirbtiniu būdu pipetės pagalba. Pradedantys
skristi iš lizdo jaunikliai perkaitę kenčia troškulį ir kartais žūna
dėl to, kad dar nepratę gerti iš girdyklos. Taigi balandžių augintojai
turi būti atidūs savo jaunikliams ir, prireikus, pats turi nunešti
balandžius prie girdyklos ir pagirdyti, o vėliau paukštis tai darys
pats.

Ypač didelę reikšmę balandžių maiste turi žvyras - Grita. Nereikia
žvyru laikyti susmulkintos plytos, klinčių, kreidos, kriauklyčių,
kurie lengvai ištirpsta skrandyje veikiant skrandžio sultims.
Idealiausiai tam tinka apvalios formos 2-3 mm diametro Grita.

Balandžiai patys nusprendžia, ar jiems reikia Gritos, jo balandinėje
turi būti visada, specialiai jam skirtoje lesykloje. Grita būtinas
grūdų trynimui raumeninėje skrandžio dalyje. Nesutrynus grūdų
pažeidžiama visa virškinimo sistema. Esant Gritos trūkumui skrandyje,
lesalo pasisavinimas sumažėja 25-30 proc. Paprastai balandis žūna nuo
raumeninės skrandžio dalies atrofijos per 20-30 dienų nuo susirgimo
pradžios, esant klinikiniams bendro neišsivystymo požymiams bei
padidėjusiam troškulio jausmui. Trūkstant Gritos atsiranda silpnumas,
žarnyno pažeidimai, pašiauštos plunksnos. Paprastai susirgimas yra
chroniškas, pastebimi nepakankamo išsivystymo požymiai, išmatos būna
tamsios spalvos, jose randama nesuvirškinto lesalo. Dauguma balandžių
greitai pasveiksta, jeigu jų racionas papildomas graviu. Būdingi
patologiniai - anatominiai pokyčiai - gūžio išsiplėtimas, skrandyje
susikaupusios dujos, blyškūs atrofavęsi raumenys.

Visos balandžių augintojo pastangos nepasiteisins, jeigu grūdai bus
nekokybiški, geriaus būtu lesinti savo augintinius belgu firmos
PROVENDER MIŠINIAIS . Grūdo spalva charakterizuoja jo šviežumą.
Šviežio grūdo paviršius yra lygus, turi kiekvienai rūšiai būdingą
blizgesį ir spalvą. Sugedusių grūdų apvalkalai yra tamsios spalvos,
tamsaus ir lygaus paviršiaus. Sukaitę grūdai pajuosta, pasirodo
rausvai pilkas atspalvis. Norint nustatyti rūdų spalvą, reikia juos
vienu sluoksniu supilti ant balto popieriaus lapo ir apžiūrėti
šviesoje. Įtartini grūdai apžiūrimi lupos ar 3-5 kartus padidinančio
stiklo pagalba. Esančios juodos dėmės parodo, kad grūdai pažeisti
grybelinių ligų sukėlėjais.

Geri grūdai kvepia jų rūšiai būdingu kvapu. Kvapą galima nustatyti 100
g grūdų pašildžius delnuose arba stiklinėje, užpylus karštu (60-70
laipsnių) vandeniu 2-3 min. ir pauosčius. Esant pirmojo laipsnio grūdų
sugedimui jaučiamas rūgštokas kvapas, antrojo laipsnio - priplėkimo,
trečiojo - puvėsių, o ketvirtojo laipsnio - amoniako kvapas.
Norint išbandyti skonį, 100 g grūdų sumalama arba sutrinama. Saldus
skonis - grūdai peraugę, o rūgštumas rodo, kad grūduose vystosi
grybelis.

Norint nustatyti, ar grūduose yra kambarinių kenkėjų, nedidelė grūdų
dalis įpilama į virintą vandens ir  druskos tirpalą. Visi pakenkti
grūdai, vabalų lervos išplaukia į paviršių. Vėliau tokie grūdai
išimami ir apžiūrimi. Norint tiksliau nustatyti grūdų kokybę, reikia
juos apžiūrėti veterinarijos laboratorijoje.