|
Įvairias balandžių veisles sąlyginai pagal funkcinę paskirtį galima išskirti į 3 sekančias grupes: pašto balandžius, išsiskiriančius instinktu sugrįžti į balandinę; varinėjamuosius balandžius, pasižyminčius skrydžio formų įvairove; dekoratyvinius balandžius - pačios didžiausios skaičiumi veislės - kuriai būdinga eksterjero formų, spalva ir plunksnų formų įvairovė bei laikysena. Šie skirtumai sąlygoja ir tam tikrus skirtumus taikant profilaktines priemones, tačiau bendrai imant, tarp įvairių grupių paukščių jie mažai kuo skiriasi, todėl autorius specialiai neskirsto profilaktinių priemonių skirtingoms balandžių grupėms, o aprašymo eigoje tik nurodo skirtumus.
Bet kurio balandžio susirgimo profilaktikos pagrindas - teisingas jų laikymas ir šėrimas. Statant balandinę reikia atsižvelgti į tai, kad vienoje patalpoje būtų ne daugiau kaip 25-30 paukščių. Kuo mažiau balandžių grupėje, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti ligomis, paukščių būryje kyla mažiau konfliktų. Balandžių grupei reikia skirti ne mažesnį nei 12 m2 plotą, aukštis turi būti 2,5 m. balandinės patalpa turi būti švari, sausa, šviesi, be skersvėjų, ne per daug įšilti vasarą ir pageidautina patalpą tvarkyti kiekvieną dieną. Grindys ir lubos turi būti kuo lygesnės, be plyšių, nelygumų ir kitokių vietų, kuriose kauptųsi purvas, dulkės ir daugintųsi įvairūs vabzdžiai. Jos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Esant galimybei, balandinėje reikia įrengti infraraudonųjų ir infravioletinių spindulių lempas, kurios žiemos metu normalizuoja mikroklimatą ir jų dėka jauniklius galima auginti ištisus metus.  ![http://balandininkas.lt/images/stories/prekesbalandziams/Tupyklos.jpg]() Kiekviename skyriuje turi būti medinės tupyklos (3 cm diametro) balandžių poilsiui. Vienam balandžiui reikia maždaug 30 cm tupyklos. Pageidautina, kad tupyklos būtų glotnios ir nudažytos, nes taip lengviau jas valyti bei dezinfekuoti. Neobliuotos, "pasišiaušusios" tupyklos - puiki terpė apsigyventi erkėms, kurie nelygumuose padeda kiaušinėlius ir dienos metu slepiasi.  Kiekvienoje balandinėje turi būti pakankamas kiekis lesyklų, iš kurių galėtų lesti visi balandžiai iš karto. Geriausia naudoti šiuolaikines lesyklas, pagamintas iš plastiko, kurios lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos, jų dėka racionaliai naudojamas lesalas, jis minimaliai užteršiamas išmatomis. Lesyklas reikia išvalyti 1 kartą per savaitę, išplauti šiltu 3-4 proc. sodos tirpalu, išskalauti vandeniu ir išdžiovinti. Kilus balandžių infekciniams susirgimams būtina dažniau dezinfekuoti lesyklas (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę).  Žvyrui ir mineraliniams papildams reikalingos atskiros lesyklos. Iš jų paukščiai lesa daug rečiau, dėl to jų "šėrimo frontas" gali būti mažesnis.
Rekomenduojamos ir specialios girdyklos, kurių šiais laikais didelis pasirinkimas - nuo paprastos su stikliniu buteliu iki importinės iš nipelio. Nerekomenduojama į girdyklą pilti įvairias dezinfekcines priemones (formaliną, chlorą, kalio permanganato tirpalą ir t.t.), ypač nesistemingai, nes tokiu būdu pažeidžiamas mikrofloros balansas balandžių virškinamajame trakte ir tai gali sukelti virškinamojo trakto susirgimus. Rekomenduojama pilti tik geriamąjį vandenį ir kaip galima dažniau, ypač karštu metų laiku, jį dažnai keisti. Paukščiai turi atsigerti kada tik nori. Išskirtiniais atvejais, esant balandžių virškinamojo trakto susirgimams, ligos periodu rekomenduojama į vandenį pilti Frasall-Forte santykiu kamštelis į 2 l. Tai pigus preparatas, kurio galima nusipirkti pas mane.Frasall-Forte, turintis gydomąjį efektą, dezinfekuoja vandenį, tuo pačiu užkirsdamas kelią ligos sukėlėjui su vandeniu patekti į sveiko paukščio organizmą. 
Kad balandžiai galėtų maudytis, būtina pastatyti voneles. Vonelės turi būti patogios paukščiams įlipti ir išlipti iš jų, dėl to ant vonelės krašto daromas bortelis. Vonelės pripilamos švaraus vandens, šampūno pilti nereikia, nes balandžiai jo nenusiplauna, o priemonės likučiai gali pakenkti plunksnoms ir odai. Jeigu tokio vandens atsigeriama, pakenkiama ir virškinamajam traktui. Optimali vandens temperatūra yra 20-30 laipsnių. Jeigu ji žemesnė nei 15 C, balandžiai gali persišaldyti. Maudymosi vonelę reikia atdaryti tam tikru laiku, kad balandžiai visą laiką iš jos negertų.
Optimali temperatūra suaugusiam balandžiui yra +15 - +20 laipsnių, balandžiai sunkiai išgyvena karštį. Karštą dieną nereikia paukščio versti skraidyti, nes tai jau papildomas organizmo apkrovimas. Būtina apriboti ir lesalus, ypač grūdus. Ypač svarbu palaikyti temperatūros režimą perint jauniklius. Jeigu per šalta, jaunikliai sunkiai juda. Peršalusiems jaunikliams sutrinka žarnyno veikla, užsitęsia augimas bei vystymasis, kartais kuriam laikui sutrinka medžiagų iš likusio trynio pasisavinimas. Peršalimas skatina latentinį infekcinių ligų vystimąsi. Kai kurie balandžių augintojai perėjimo sezoną leidžia pradėti vasario - kovo mėnesį, o kiti - kovo - balandžio mėnesį. Jeigu balandinė nešildoma, patariama perėjimo sezoną pradėti balandžio mėnesį.
Ritantis ankstyviems pavasariniams jaunikliams būtina pasirūpinti, kad suaugę balandžiai pastoviai gautų pakankamą kiekį lesalo, nes lesalas yra šilumos suaugusiems ir jauniems paukščiams šaltinis. Kartais balandžių augintojai šėrimui jauniklius padeda į šėrikų lizdą, o tai taip pat susiję su geresne jauniklių priežiūra. Paprastai čia reikia atkreipti dėmesį į paukščio amžių. Būtina stebėti, kad jaunikliai neperšaltų. Ypač pageidautina mažesnio dydžio balandžius dėti prie vyresnių, nes balandžiai jauniklius turi šildyti savo kūnu 14-20 dienų.
Jauniklių šilumos išlaikymui ir ligų profilaktikai didelę reikšmę turi teisingas lizdų įrengimas ir kraikas. Šiuo metu pakankamai daug siūloma jau paruoštų lizdų. Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į Lenku ir Vokietijos gamintojų paruoštus lizdus, siūlomus firmos "Teodor Baks". Žinomų Lenkijos balandžių augintojų nuomone, šių lizdų konstrukcijos yra labai tinkančios mūsų klimato sąlygoms, jie maksimaliai patogūs balandžių tėvams perėjimo periodu, bei jaunikliams jų augimo laikotarpiu. Lizdų paviršius optimaliai išlenktas, nėra staigių pakilimų, būdingų daugeliui kitų gamintojų lizdų, dėl kurių jaunikliai eikvoja didelę dalį energijos ne augimui, o streso slopinimui, kilusio dėl netobulos lizdo konstrukcijos, būnant nenatūralioje padėtyje, kai viena kojytė yra aukščiau už kitą. Lizdai iš putplasčio turi geriausias higienos savybes, juose niekada neįsiveis parazitai. Jie lengvai plaunami ir dezinfekuojami bet kuriais dezinfekantais. Ant jų paviršiaus nesusidaro nuosėdos. Lizdams yra numatyta kraiko pakaita. Tai leidžia laikyti jauniklius švaroje visą auginimo periodą. Medžiagos su žemu temperatūros pralaidumu, iš kurių gaminami lizdai, užtikrina šilumą jaunikliams žemų temperatūrų laikotarpiu, būdingu Europinės Rusijos dalyje, ypač Urale, Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Tokiu būdu išsaugomi vertingų pirmųjų vadų -vasario, kovo bei rugsėjo, spalio - jaunikliai. Tokie lizdai padeda išauginti "žieminius jauniklius", ką paskutiniu metu praktikuoja balandininkai, rimtai užsiimantys sportinių, "nikolaicų" ir aukštaskrydžių balandžių auginimu. Vokietijos gamintojai tvirtina, kad jų lizdai jauniklius profilaktiškai apsaugo nuo kolibakteriozės ir salmoneliozės, nes lizduose yra angų, kurios padeda vėdinti ir pašalinti išmatas, palaiko lizduose normalų mikroklimatą.
Balandžius kiek įmanoma ilgiau reikia laikyti tyrame ore. Optimalus šio uždavinio sprendimas - voljero įrengimas. Voljeras - prancūzų kalbos žodis, reiškiantis narvą, pritaikytą paukščiui skraidyti. Priekinė voljero dalis paprastai uždengiama tinkleliu, kurio skylutės turi būti ne didesnės nei 5 cm, kad pro jas neįskristų laisvėje gyvenantys paukščiai ir neįneštų infekcijos. Vienam balandžiui reikia 0,5 m2 grindų ploto ir ne mažiau kaip 1 m2 erdvės. Šiaurinė ir rytinė voljero pusės turi būti visiškai uždengtos. Labai svarbu, kokios yra voljero grindys. Geriau valyti ir dezinfekuoti, jei grindys betoninės arba padengtos linoleumu, ar kita medžiaga. Jeigu voljero grindys yra tiesiog žemė, 1 kartą per metus ją būtina pakeisti nauja per 1 kastuvo gylį, viršų pabarstyti smėliu. Priešingu atveju balandžiams gali išsivystyti ligos, pernešamos per dirvožemį: kokcidiozė, trichomonozė, salmoneliozė, įvairios gelminitų (kirmėlių) rūšys, kurių kiaušinėliai kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje. Informacijos apie prekes balandžiams teirautis: Balandininkas: Arūnas G. Elektroninis paštas:
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiančio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Telefonas: +370 684 72547
|