Bet kurio balandžio susirgimo profilaktikos pagrindas - teisingas jų
laikymas ir šėrimas. Statant balandinę reikia atsižvelgti į tai, kad
vienoje patalpoje būtų ne daugiau kaip 25-30 paukščių. Kuo mažiau
balandžių grupėje, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti ligomis, paukščių
būryje kyla mažiau konfliktų. Balandžių grupei reikia skirti ne
mažesnį nei 12 m2 plotą, aukštis turi būti 2,5 m. balandinės patalpa
turi būti švari, sausa, šviesi, be skersvėjų, ne per daug įšilti
vasarą ir pageidautina patalpą tvarkyti kiekvieną dieną. Grindys ir
lubos turi būti kuo lygesnės, be plyšių, nelygumų ir kitokių vietų,
kuriose kauptųsi purvas, dulkės ir daugintųsi įvairūs vabzdžiai. Jos
turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Esant galimybei,
balandinėje reikia įrengti infraraudonųjų ir infravioletinių spindulių
lempas, kurios žiemos metu normalizuoja mikroklimatą ir jų dėka
jauniklius galima auginti ištisus metus.

    Kiekviename skyriuje turi būti medinės tupyklos (3 cm diametro)
balandžių poilsiui. Vienam balandžiui reikia maždaug 30 cm tupyklos.
Pageidautina, kad tupyklos būtų glotnios ir nudažytos, nes taip
lengviau jas valyti bei dezinfekuoti. Neobliuotos, "pasišiaušusios"
tupyklos - puiki terpė apsigyventi erkėms, kurie nelygumuose padeda
kiaušinėlius ir dienos metu slepiasi.

Kiekvienoje balandinėje turi būti pakankamas kiekis lesyklų, iš kurių
galėtų lesti visi balandžiai iš karto. Geriausia naudoti šiuolaikines
lesyklas, pagamintas iš plastiko, kurios lengvai plaunamos ir
dezinfekuojamos, jų dėka racionaliai naudojamas lesalas, jis
minimaliai užteršiamas išmatomis. Lesyklas reikia išvalyti 1 kartą per
savaitę, išplauti šiltu 3-4 proc. sodos tirpalu, išskalauti vandeniu
ir išdžiovinti.  Kilus balandžių infekciniams susirgimams būtina
dažniau dezinfekuoti lesyklas (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę).

Žvyrui ir mineraliniams papildams reikalingos atskiros lesyklos. Iš jų
paukščiai lesa daug rečiau, dėl to jų "šėrimo frontas" gali būti
mažesnis.

Rekomenduojamos ir specialios girdyklos, kurių šiais laikais didelis
pasirinkimas - nuo paprastos su stikliniu buteliu iki importinės iš
nipelio. Nerekomenduojama į girdyklą pilti įvairias dezinfekcines
priemones (formaliną, chlorą, kalio permanganato tirpalą ir t.t.),
ypač nesistemingai, nes tokiu būdu pažeidžiamas mikrofloros balansas
balandžių virškinamajame trakte ir tai gali sukelti virškinamojo
trakto susirgimus. Rekomenduojama pilti tik geriamąjį vandenį ir kaip
galima dažniau, ypač karštu metų laiku, jį dažnai keisti. Paukščiai
turi atsigerti kada tik nori.

Išskirtiniais atvejais, esant balandžių virškinamojo trakto
susirgimams, ligos periodu rekomenduojama į vandenį pilti
Frasall-Forte santykiu kamštelis į 2 l. Tai pigus preparatas, kurio
galima nusipirkti pas mane.Frasall-Forte, turintis gydomąjį efektą,
dezinfekuoja vandenį, tuo pačiu užkirsdamas kelią ligos sukėlėjui su
vandeniu patekti į sveiko paukščio organizmą.

Kad balandžiai galėtų maudytis, būtina pastatyti voneles. Vonelės turi
būti patogios paukščiams įlipti ir išlipti iš jų, dėl to ant vonelės
krašto daromas bortelis. Vonelės pripilamos švaraus vandens, šampūno
pilti nereikia, nes balandžiai jo nenusiplauna, o priemonės likučiai
gali pakenkti plunksnoms ir odai. Jeigu tokio vandens atsigeriama,
pakenkiama ir virškinamajam traktui. Optimali vandens temperatūra yra
20-30 laipsnių. Jeigu ji žemesnė nei 15 C,  balandžiai gali
persišaldyti. Maudymosi vonelę reikia atdaryti tam tikru laiku, kad
balandžiai visą laiką iš jos negertų.

Optimali temperatūra suaugusiam balandžiui yra +15 - +20 laipsnių,
balandžiai sunkiai išgyvena karštį. Karštą dieną nereikia paukščio
versti skraidyti, nes tai jau papildomas organizmo apkrovimas. Būtina
apriboti ir lesalus, ypač grūdus. Ypač svarbu palaikyti temperatūros
režimą perint jauniklius. Jeigu per šalta, jaunikliai sunkiai juda.

Peršalusiems jaunikliams sutrinka žarnyno veikla, užsitęsia augimas
bei vystymasis, kartais kuriam laikui sutrinka medžiagų iš likusio
trynio pasisavinimas. Peršalimas skatina latentinį infekcinių ligų
vystimąsi. Kai kurie balandžių augintojai perėjimo sezoną leidžia
pradėti vasario - kovo mėnesį, o kiti - kovo - balandžio mėnesį. Jeigu
balandinė nešildoma, patariama perėjimo sezoną pradėti balandžio
mėnesį.

Ritantis ankstyviems pavasariniams jaunikliams būtina pasirūpinti, kad
suaugę balandžiai pastoviai gautų pakankamą kiekį lesalo, nes lesalas
yra šilumos suaugusiems ir jauniems paukščiams šaltinis.
Kartais balandžių augintojai šėrimui jauniklius padeda į šėrikų lizdą,
o tai taip pat susiję su geresne jauniklių priežiūra. Paprastai čia
reikia atkreipti dėmesį į paukščio amžių. Būtina stebėti, kad
jaunikliai neperšaltų. Ypač pageidautina mažesnio dydžio balandžius
dėti prie vyresnių, nes balandžiai jauniklius turi šildyti savo kūnu
14-20 dienų.

Jauniklių šilumos išlaikymui ir ligų profilaktikai didelę reikšmę turi
teisingas lizdų įrengimas ir kraikas. Šiuo metu pakankamai daug
siūloma jau paruoštų lizdų. Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į Lenku
ir Vokietijos gamintojų paruoštus lizdus, siūlomus firmos "Teodor
Baks". Žinomų Lenkijos balandžių augintojų nuomone, šių lizdų
konstrukcijos yra labai tinkančios mūsų klimato sąlygoms, jie
maksimaliai patogūs balandžių tėvams perėjimo periodu, bei
jaunikliams jų augimo laikotarpiu. Lizdų paviršius optimaliai
išlenktas, nėra staigių pakilimų, būdingų daugeliui kitų gamintojų
lizdų, dėl kurių jaunikliai eikvoja didelę dalį energijos ne augimui,
o streso slopinimui, kilusio dėl netobulos lizdo konstrukcijos, būnant
nenatūralioje padėtyje, kai viena kojytė yra aukščiau už kitą.
Lizdai iš putplasčio turi geriausias higienos savybes, juose niekada
neįsiveis parazitai. Jie lengvai plaunami ir dezinfekuojami bet
kuriais dezinfekantais. Ant jų paviršiaus nesusidaro nuosėdos. Lizdams
yra numatyta kraiko pakaita. Tai leidžia laikyti jauniklius švaroje
visą auginimo periodą. Medžiagos su žemu temperatūros pralaidumu, iš
kurių gaminami lizdai, užtikrina šilumą jaunikliams žemų temperatūrų
laikotarpiu, būdingu Europinės Rusijos dalyje, ypač Urale, Sibire ir
Tolimuosiuose Rytuose. Tokiu būdu išsaugomi vertingų pirmųjų vadų
-vasario, kovo bei rugsėjo, spalio - jaunikliai. Tokie lizdai padeda
išauginti "žieminius jauniklius", ką paskutiniu metu praktikuoja
balandininkai, rimtai užsiimantys sportinių, "nikolaicų" ir
aukštaskrydžių balandžių auginimu.
Vokietijos gamintojai tvirtina, kad jų lizdai jauniklius
profilaktiškai apsaugo nuo kolibakteriozės ir salmoneliozės, nes
lizduose yra angų, kurios padeda vėdinti ir pašalinti išmatas, palaiko
lizduose normalų mikroklimatą.

Balandžius kiek įmanoma ilgiau reikia laikyti tyrame ore. Optimalus
šio uždavinio sprendimas - voljero įrengimas. Voljeras - prancūzų
kalbos žodis, reiškiantis narvą, pritaikytą paukščiui skraidyti.
Priekinė voljero dalis paprastai uždengiama tinkleliu, kurio skylutės
turi būti ne didesnės nei 5 cm, kad pro jas neįskristų laisvėje
gyvenantys paukščiai ir neįneštų infekcijos. Vienam balandžiui reikia
0,5 m2 grindų ploto ir ne mažiau kaip 1 m2 erdvės. Šiaurinė ir rytinė
voljero pusės turi būti visiškai uždengtos. Labai svarbu, kokios yra
voljero grindys. Geriau valyti ir dezinfekuoti, jei grindys betoninės
arba padengtos linoleumu, ar kita medžiaga. Jeigu voljero grindys yra
tiesiog žemė, 1 kartą per metus ją būtina pakeisti nauja per 1 kastuvo
gylį, viršų pabarstyti smėliu. Priešingu atveju balandžiams gali
išsivystyti ligos, pernešamos per dirvožemį: kokcidiozė, trichomonozė,
salmoneliozė, įvairios gelminitų (kirmėlių) rūšys, kurių kiaušinėliai
kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Informacijos apie prekes balandžiams teirautis:

Balandininkas: Arūnas G.

Elektroninis paštas:  Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiančio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Telefonas: +370 684 72547