Kokia vakcina geriausia, kada kokia geriau nauduoti?

Labas, manau cia niekas nesilanko, butu neblogai suzinoti apie ligas ir vaistus joms gydyti, palciau.

Tikslaus atsakymo tikriausiai nėra, nes kiekvienam uzsienio balandininkui skirtingas atsakymas. Vieni skiepija savo balandzius vienvalentemis vakcinomis, kuris yra nuo vienos ligos, po to vakcinuoja jau nuo kitos. Argumentas, kad balandziai pamazu kovoja su ileistomis ligos bakterijomis, lengviau pernesa ir sustipreja. Antrieji is karto renkasi vakcina nuo keleto virusiniu ligu uzkraudami balandziui keliu ligu bakterijas. Tretieji is viso neskiepija balandziu.

Paramikso viruso infekcija (galvos sukimas)

Paskutiniais metais mūsų ir buvusios Sovietų Sąjungos
šalyse balandininkystei žalą daro paramikso
virusinė infekcija.Ši infekcija itin išplitusi
visame pasaulyje.Šiuo metu išskiriamos
9 paukščių paramikso viruso grupės.

Trys iš jų susargdina balandžius: ПМВ-1
(Niukaslio liga), ПМВ-2, ПМВ-7. klinikiniai ligos požymiai priklauso
nuo daugelio faktorių, tame tarpe ir nuo viruso biologinės formos,
paukščio amžiaus, užkrėsto būrio imunologinės būklės ir t.t. Kiekvienu
atveju liga turi savų ypatumų. Kai kuriais atvejais pasireiškia didelis

mirtingumas dėl stipraus virškinamojo trakto ir nervų sistemos pažeidimo.

Didelis paukščių mirtingumas būna ir tada, kai ši liga
pažeidžia kvėpavimo ir nervinę sistemas. Atskirais atvejais liga
pasireiškia kvėpavimo trakte su silpnais simptomais arba visai be
simptomų. Tačiau įprastai pastebime štai ką: susirgimo pradžioje
balandžiai nusilpsta, susigūžia, plunksnos pašiauštos, balandis tupi
pusiau užmerktomis akimis, kai kada jaučia troškulį. Po 3-5 dienų nuo
ligos pradžios sutrinka judėjimo koordinacija ir žarnyno funkcija.
Išmatos tampa gleivėtos, balzganos, vandeningos. Kai kurių balandžių
išmatos būna žalsvos spalvos ir beformės. Vėliau atsiranda nerviniai –
paralyžiaus simptomai, kurie sustiprėja balandį pabaidžius. Šioje
stadijoje paukštis nustoja lesti ir gerti. Kaklas persikreipia, snapas
iškeltas aukštyn, balandis sukasi vietoje ratu, dažnai krinta nuo
tupyklų. Dėl to šią ligą balandininkai vadina „galvos sukimu“. Ligos
pasekmės skirtingos. Dalis balandžių žūva nuo išsekimo, nes ilgą laiką
nelesa ir negeria, dėl koordinacijos sutrikimų ir negrįžtamai pažeistų
galvos smegenų. Kai kurių paukščių liga pereina į lėtinę, užsitęsusią
stadiją su periodiškai ateinančiais pagerėjimais (remisija) ir ligos
paūmėjimais. Jeigu balandžiams trūksta vitamino B, liga puola
ypatingai stipriai. Esant tipiniam ligos atvejui mirtingumas sudaro
20-90 proc.




Norint išvengti šio susirgimo, paukščius būtina vakcinuoti,
pasirūpinti visaverčiu lesalu, ypač B. grupės vitaminais,
veterinarinio – sanitarinio režimo palaikymu. Būtina pabrėžti, kad
vakcinacija nuo šios ligos atliekama visame pasaulyje. Mūsų šalyje,
deja, ne visi balandininkai įsisąmonino šių priemonių būtinumą. Šiuo
metu pas mus nuo paramiksovirusinės infekcijos balandžiai vakcinuojami
2 biologinių tipų vakcina: salmovir ir mikosalmoviras. šias vakcinas
galima naudoti ir šios balandžių ligos profilaktikai. Paukščius
vakcinuoti rekomenduojame 2 kartus per metus, prieš prasidedant
perėjimo sezonui ir rudenį prieš plunksnų keitimą. Imunitetas
išsilaiko 6 mėnesius. Vis dėlto kiekviena iš aukščiau nurodytų vakcinų
turi savo privalumų bei trūkumų. Rusijoje plačiau naudojama yra
biologinio tipo La- Sota vakcina. Naudojant šią vakciną sukuriamas
aukštas imuniteto lygis. Vis dėlto vakcina yra gana „žiauri“. Kai
kuriais atvejais ją balandžiai sunkiai išgyvena, pasirodo netgi
klinikiniai paramikso viruso infekcijos simptomai. Iš gaminamų
pramoniniu būdu vakcinų švelnesnė yra biologinio tipo vakcina B 1.
Biologinio tipo H vakcina buvo sukurta greitai užkirsti infekcinio
proceso vystimąsi. Po vakcinacijos imunitetas susiformuoja labai
greitai, per 2-3 paras, tačiau išlieka neilgai. Be to, šiuo atveju
vakcinuojama injekciniu būdu, o tai daugeliui balandininkų nėra
priimtina. Geriausiai balandininkystei tinka, mūsų nuomone, vakcina
biologinio tipo pagrindu ГАМ-61. Šios vakcinos imunogeniškumo lygis
labai aukštas: apsaugo paukštį 97-100 proc., nepavojinga, parduodama
10 ir 100 dozių pakuotėmis. Imunitetas atsiranda per 72-96 valandas ir
trunka 6 mėnesius. Pagrindinis šios vakcinos trūkumas - ji brangi (nes
gaminama laboratorinėmis sąlygomis). Rusijoje prasidėjusi
„Perestroika“ neleido tęsti pradėtą šios vakcinos serijinę gamybą
Krasnodaro biofabrike.


Balandžius užpuolus paramikso virusui rekomenduojame sekančią gydymo
– profilaktinių priemonių schemą: norint paveikti virusą, pirmąją
dieną su geriamuoju vandeniu duoti preparato „PARAMIX“ 1 ml / 1 l
vandens, antrąją dieną jo koncentracija sumažinama iki 0,5 ml / 1 l
vandens, o sekančias 5-6 dienas šio preparato duodama po 0,2- 0,3 ml /
1 l vandens, norint sunaikinti patogeninę mikroflorą (dažniausiai tai
būna salmonelės), duodamas FLUMECOL firmos ideal tauben. preparato 5-7
dienas. Norint padidinti B grupės vitaminų koncentraciją, kurie būtini
pažeistos nervų sistemos atstatymui, su vandeniu arba lesalu paukščiui
duodamas vitamininis preparatas „frasal-forte“ santykiu1 kamštelis 2
l. Po gydymo antibiotikais kurso organizme reikia apgyvendinti
normalia mikroflora ir padidinti atsparumą. Tuo tikslu 3-5 dienas
paukščiui su vandeniu ar lesalu duodamas probiotikas. Norint
sunaikinti ligos sukėlėją balandžius supančioje aplinkoje, gydymo
kurso metu dezinfekuojama balandinė su joje esančiais paukščiais,
naudojant preparatą.

Aš naudoju kolubovaka nuo paramikso o nuo salmoneliozes zoosal-T

Balandžių lesinimas/ šėrimas

Kalbant apie balandžių šėrimą, reikia išskirti 2 momentus, kurie
neatskiriami vienas nuo kito ir abu vienodai svarbūs - tai lesalo
maistingumas bei saugumas. Pagrindiniai reikalavimai lesalams susiję
su maistingumu - jie turi būti lengvai virškinami.

Augalų ląsteles balandžiai įsisavina nepakankamai, dėl to paukščių racione jos turi
būti ne daugiau kaip 5 proc. proteinų turi būti ne mažiau 15 proc.
lesinti paukščius reikia 2-3 kartus per dieną, griežtai nustatytu
laiku, atsižvelgiant į metų laiką ir fiziologinę paukščių būklę. Šaltu
metų laiku šilumos palaikymui organizme lesalo kiekį būtina padidinti
10-20 proc. lesalo sunaudojimas priklauso nuo kūno masės ir sudaro
vidutiniškai 10 g lesalo šimtui gramų kūno masės.

Būtina atsiminti,kad balandžiai nėra penimi paukščiai.

Veisiant balandžius keliami kitokie uždaviniai.

Rekomendacijos dėl maistingųjų medžiagų kiekio
lesale, vitaminų, makro ir mikroelementų, kurie duodami
produktyviesiems paukščiams (vištoms, antims, žąsims ir kt.),
balandžiams nepriimtinos ir nereikia jomis vadovautis.

Šis klausimas tapo itin aktualus, kai rinkoje pasirodė lengvai įsisavinami
vitamininiai - mineraliniai premiksai, vitamininiai papildai (kurie be
abejo turi daug privalumų juos naudojant protingai), kurie duodami
paukščiams faktiškai prievarta - su lesalu ar vandeniu. Manome, kad
balandžiams nereikia duoti mineralinių kartu su lesalu premiksų, kurių
sudėtyje yra visa Mendelejevo cheminė lentelė, ir pritariame užsienio
kolegų nuomonei, kurie riboja mineralinių papildų sudėtį ir
rekomenduoja juos duoti atskirai nuo pagrindinio lesalo. Tokia sistema
leidžia paukščiui pačiam spręsti, ar jam duotas papildas šiandien
reikalingas, ar ne.
Klausimas dėl vitamininių papildų yra sudėtingesnis, nes vitaminus
sunku duoti atskirai nuo lesalo. Atlikta analizė bei balandžių
augintojų praktika su šiuolaikiniais vitaminų papildais (Frosal-Forte
NATURAL,ČESNAKO SULTYS ir kt.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame šį
papildą duoti paukščiams įtemptais laikotarpiais (plunksnų keitimas,
kiaušinių dėjimas, jauniklių šėrimas, gydymas antibiotikais) su
pertraukomis.
Rinkoje atsiradę įvairūs produktai: Carviol-AED VITAMINAI,ČESNAKO ALEJUS-SU VITAMINAIS, OBUOLIU ACTAS SU MEDUM
Norėdami Jus įtikinti, pateiksime žudančio kai kurių vitaminų ir
mineralinių medžiagų poveikio paukščių organizmui pavyzdžių, jų
duodant per didelį kiekį. Tai skirta tiems, kurie nori paukščiui gero
ir tvirtina, kad duoda ir šį, ir tą, pačius naujausius preparatus, o
paukštis vis tiek serga. Būtina pažymėti, kad modernūs biologiniai
lengvai įsisavinami papildai greitai patenka į organizmą ir taip pat
greitai ima veikti - tiek teigiamai, tiek neigiamai (jeigu
perdozuojama). Didelę reikšmę subalansuotas lesalas turi varinėjamiems
balandžiams. Ypatingo dėmesio reikalauja balandžių lesinimas plunksnų
keitimo ir kiaušinių dėjimo metu. Šiuo laikotarpiu paukščio organizme
vyksta svarbūs procesai neurohormoniniame lygmenyje. Plunksnų keitimo
procesui įtakos turi daugelis faktorių: laikymo sąlygos, šviesa,
balandinės temperatūra, lesalas. Keičiant plunksnas didėja baltymų,
vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis, kurie organizmui reikalingi
naujų plunksnų formavimui. Šiuo laikotarpiu, kaip ir kiaušinių dėjimo
metu, dažnai pastebimas balandžių sparnų ir kojų sąnarių uždegimas,
balandis "sėda ant kojų" - tai pirmasis požymis, kad racionas yra
nesubalansuotas, trūksta kalcio ir fosforo arba vitamino D, kuris
reguliuoja minėtų mikroelementų apykaitą gyvūnų organizme.

Šiuo laikotarpiu pastebimas salmoneliozės protrūkis, kuris taip pat
kenkia sąnariams. Plunksnų keitimas vasaros metu vadinamas sezoniniu.
Plunksnų keitimas gali būti dalinis arba pilnas, prasidedantis
perėjimo metu, iškrenta plasnojamosios sparnų plunksnos. Kuo anksčiau
baigiasi perėjimo periodas, tuo greičiau prasideda likusių dengiamųjų
plunksnų keitimas. Uodegos plunksnos ima keistis nuo uodegos vidurio
link kraštų. Iš plunksnų keitimo intensyvumo galima spręsti apie
balandžių laikymo sąlygas, lesinimo bazę bei bendrą būklę. Jeigu
plunksnų keitimas įvyksta greitai, reiškia, jog paukštis lesinamas
gerai, jis yra geros formos. Šiuo laikotarpiu reikia būtinai duoti
tokio lesalo, kuriame yra didelis kiekis visaverčių baltymų su amino
rūgštimis. Būtina naudoti keletą rūšių grūdų, priešingu atveju
plunksnų augimas užtruks, jos bus trumpesnės.
Šiuo periodu rekomenduojama su vandeniu paukščiui duoti vitamininį -
amino rūgščių papildą "Frasall-Forte". Šis preparatas buvo sukurtas
specialiai paukščiams. Jo sudėtyje yra optimalus vitaminų ir amino
rūgščių kiekis. Ypač stropiai reikia šerti jauniklius, sekti jų
plunksnų keitimą, vystymąsi, kūno masę.

Turint omenyje tai, kad balandžiai turi gauti pakankamai mikroelementų
(kalcio, fosforo), būtina atskirai aptarti minėtus elementus.
Neginčijamas lyderis aprūpinant paukščius mikroelementais teoriškai
yra kaulų miltai, - juose kalcis ir fosforas būna gerai pasisavinama
forma, jų poveikis didžiausias. Tačiau, kaip parodė praktika, šis
papildas yra ne visada saugus - jis dažnai būna užkrėstas
salmoneliozės sukėlėjais. Labiau mums tinkamas ir prieinamas papildas,
turintis savo sudėtyje kalcio - kreida, bet būtina atsiminti, jog
paukščiui sulesant jos tiek, kad susidarytų reikalingas organizmui
kalcio kiekis, sutrikdomas virškinimas dėl skrandžio sulčių
rūgštingumo sumažėjimo. (Kreida turi šarminį pH, o skrandyje yra
rūgšti terpė). Geriausias mikroelementų šaltinis balandžiams yra
kriauklytės . Galima naudoti ir maistinį klintį, trikalcį, mono ar
dikalcio fosfatą arba kiaušinių lukštus. Būtina atsižvelgti į tai, kad
kiaušinio lukštas pirmiausiai turi būti termiškai apdorotas, norint
sunaikinti salmoneles. Geras kalcio ir mikroelementų šaltinis - firmos
"Teodor Baks" papildai. Mineraliniai papildai balandžiams turi būti
duodami pastoviai atskiroje lesykloje.

Karštu metų laiku jauniklių vystymasis dažnai užtrunka, nes
suaugusiųjų balandžių apetitas tuo metu sumažėja ir, aišku, jaunikliai
maistinių medžiagų maitinant gauna mažiau. Šeriančius balandžius
lesinti reikia kuo anksčiau rytą, kai dar vėsu. Nereiktų į lesalą
pilti žirnių, vikių, nes karštyje jie labai sunkiai virškinami. Vasarą
balandžius lesinti geriausia 3 kartus per dieną. Svarbu, kad paukščiai
visada turėtų daug šviežio vandens, nes sunkiai išgyvena vandens
trūkumą karštame ore. Paukščiai gali kentėti dėl vandens trūkumo, kai
gūžys užkemšamas lesalu, taigi balandžių augintojas kartais
augintinius girdyti turi dirbtiniu būdu pipetės pagalba. Pradedantys
skristi iš lizdo jaunikliai perkaitę kenčia troškulį ir kartais žūna
dėl to, kad dar nepratę gerti iš girdyklos. Taigi balandžių augintojai
turi būti atidūs savo jaunikliams ir, prireikus, pats turi nunešti
balandžius prie girdyklos ir pagirdyti, o vėliau paukštis tai darys
pats.

Ypač didelę reikšmę balandžių maiste turi žvyras - Grita. Nereikia
žvyru laikyti susmulkintos plytos, klinčių, kreidos, kriauklyčių,
kurie lengvai ištirpsta skrandyje veikiant skrandžio sultims.
Idealiausiai tam tinka apvalios formos 2-3 mm diametro Grita.
Balandžiai patys nusprendžia, ar jiems reikia Gritos, jo balandinėje
turi būti visada, specialiai jam skirtoje lesykloje. Grita būtinas
grūdų trynimui raumeninėje skrandžio dalyje. Nesutrynus grūdų
pažeidžiama visa virškinimo sistema. Esant Gritos trūkumui skrandyje,
lesalo pasisavinimas sumažėja 25-30 proc. Paprastai balandis žūna nuo
raumeninės skrandžio dalies atrofijos per 20-30 dienų nuo susirgimo
pradžios, esant klinikiniams bendro neišsivystymo požymiams bei
padidėjusiam troškulio jausmui. Trūkstant Gritos atsiranda silpnumas,
žarnyno pažeidimai, pašiauštos plunksnos. Paprastai susirgimas yra
chroniškas, pastebimi nepakankamo išsivystymo požymiai, išmatos būna
tamsios spalvos, jose randama nesuvirškinto lesalo. Dauguma balandžių
greitai pasveiksta, jeigu jų racionas papildomas graviu. Būdingi
patologiniai - anatominiai pokyčiai - gūžio išsiplėtimas, skrandyje
susikaupusios dujos, blyškūs atrofavęsi raumenys.

Visos balandžių augintojo pastangos nepasiteisins, jeigu grūdai bus
nekokybiški, geriaus būtu lesinti savo augintinius belgu firmos
PROVENDER MIŠINIAIS . Grūdo spalva charakterizuoja jo šviežumą.
Šviežio grūdo paviršius yra lygus, turi kiekvienai rūšiai būdingą
blizgesį ir spalvą. Sugedusių grūdų apvalkalai yra tamsios spalvos,
tamsaus ir lygaus paviršiaus. Sukaitę grūdai pajuosta, pasirodo
rausvai pilkas atspalvis. Norint nustatyti rūdų spalvą, reikia juos
vienu sluoksniu supilti ant balto popieriaus lapo ir apžiūrėti
šviesoje. Įtartini grūdai apžiūrimi lupos ar 3-5 kartus padidinančio
stiklo pagalba. Esančios juodos dėmės parodo, kad grūdai pažeisti
grybelinių ligų sukėlėjais.
Geri grūdai kvepia jų rūšiai būdingu kvapu. Kvapą galima nustatyti 100
g grūdų pašildžius delnuose arba stiklinėje, užpylus karštu (60-70
laipsnių) vandeniu 2-3 min. ir pauosčius. Esant pirmojo laipsnio grūdų
sugedimui jaučiamas rūgštokas kvapas, antrojo laipsnio - priplėkimo,
trečiojo - puvėsių, o ketvirtojo laipsnio - amoniako kvapas.
Norint išbandyti skonį, 100 g grūdų sumalama arba sutrinama. Saldus
skonis - grūdai peraugę, o rūgštumas rodo, kad grūduose vystosi
grybelis.

Norint nustatyti, ar grūduose yra kambarinių kenkėjų, nedidelė grūdų
dalis įpilama į virintą vandens ir druskos tirpalą. Visi pakenkti
grūdai, vabalų lervos išplaukia į paviršių. Vėliau tokie grūdai
išimami ir apžiūrimi. Norint tiksliau nustatyti grūdų kokybę, reikia
juos apžiūrėti veterinarijos laboratorijoje.

Arūnai,reikėtų trumpiau, konkrečiau. Kas gi tiek daug čia skaitys,visi gi skuba,atsibos jiems ir skaityti ir mastyti,ką čia norėjai pasakyti. ps. tik jau nepriimk asmeniškai pastabas