Valerijonas
|
Davai uždrauskim naudoti vestuvėse lenkiškus gandrus, o tegul leidžia lietuviškus baltus paštinius, tie tai tikrai parlėks namo kaip torpedos.  tai gerai .. taip ir nutariam, neleidžiam naudoti lenkiškas veisles vestuvese . Vestuvese leisti jaunavedžiams paleisti tik lietuviškus baltus paštinius {paremiam Lietuvos paštinių augintojus ... Valio ponai.... |
Gintas
sedovoje
|
Vyrai yra problema su vestuviniais balandziais. Siandien po miesteli blaskosi pora lenkisku gandru. Ir cia ne pirmas kartas. tai yra visapusiskai blogai.Gal imanoma butu kazkaip sutvarkyti sita vestuvini reikala?. Kaip manot? |
arunas
|
Sveiki RobertasG,miežius galima duoti nuo tada kaip jie pradeda lesti o vaikyti jie patys tau parodys kada nuo būdos pradės patys po truputi kilti |
RobertasG
|
SVEIKI, nuo kada jaunikliam reikia pradet miezius duot? ir nuo kokio amziaus juos vaikyt reikia(bakincus)? |
arunas
|
Balandžio 28 d.10val.
Gargždu Kultūros Centre
Įvyks Steigiamasis Klaipėdos Aukštaskraidžiu Asociacijos
Suvažiavimas.
Registruotis+37064351035 |
Aleksas
|
Sveiki, balandziu augintoju is Kretingos raj. ir Vydmantu demesiui, yra priklydes baltas balandis sodyboje netoli Kretingos. Skambinti tel.8-615-39354. |
kas yra spunas?
|
Vaikystej spuntais vadinom miesto paprastus balandzius,arba dzikarais.Kaune buvo toks posakis,ar laikai spunus?tai reiskia ar laikai naminius balandzius.Pstrokas tai is geru skirtingu rusiu isauges misrunas,arba is misrunu isauges taip pat misrunas.Dar pstrokus vadindavo ir mysakais,dai daugiau budavo raudoni balandziai su pilka uodega.Taip pat skirtinguose miestuose vadina skirtingai ir skraidanti pulka balandziu,pav.Kaune traiba,o jau Jonavoj fura.Yra ir dar skirtingu zodziu,kaip kapsas,hlopa,pucita,liotkes,lovlia,sviezias,sikti,prasikti,vahadla... |
elma
|
Sveiki.Nepykit,gal as cia neytema,bet noreciau paklausti,ar ira tarp musu neabejingu ivykiam Garliavoj? Ten renkami parasai,gal kas nors is netoliese gyvenanciu galetu atvezti i turgu,kad zmones pasirasytu,jug susirenka karvelininkai is visos lietuvos,Dar gal galetu dekoratyviniu balandziu draugija suorganizuoti paroda Garliavoje,dasideciau su karakuliniais ir Brno pustaguziais ,,nykstukiniais,,.Aciu. |
arunas
|
Arūnai įdek i foruma foto arba atsiusk man i pasta |
arunasas
|
ir dar arunai,mano vardas tai pat arunas ne arunasas nes arunu jau ira ir kitaip neleidzia registruotis |
arunasas
|
seikas arunai,gal parasytum kuom ir kaip juos vadinti |
arunas
|
Sveiki,arunasas žinoma skiresi |
arunasas
|
sveikas arunai,pas mane ira poriukas baltgalviu kojos tubuotos raudoni sparnu galai balti su zirklem uodegoj ,kaimynas turi juodus sparnai visiskai juodi uodega balta,ar ju veisle skiriasi |
riebus
|
Spunas parasyk ka nors is gyvenimo, mes knygu patys prysiskaite. Isivaizduot galima kokie pauksciai pas jus |
Špūnas
|
Atsakau RIEBIAM, kad p_strokas tai vilčių balandis: kilęs iš labai gerų, kurių šeimininkas neparduoda, o defektuotą rašte arba kituose veislės požymiuose netaisyklingą perleidžia (atsikrato), kurį aistringas pradedantis mėgėjas tikisi panaudoti gerųjų išveisimui. Pstroką įsigyjanris balandininkas vertas pagarbos nes jis balandininkystės ramstis. |
Martynas
|
Ar gali jau perintis patinas persiporuot su kita patele ir vis tiek perėti ankščiau padėtus kiaušinius? Man atrodo va taip ir nutiko su mano uzbekai juodi peri jau sav. , o raudonkrutiniai padėjo viena kiaušinį patelė peri o patinas tik pasėdi kelias sekunde ir viskas |
riebus
|
Visi norit but gudrus, reikai dziaugtis ,kad dar kazkas kazka paraso. Nereikia patiems vargt ieskot, turit viska ant lekstutes. Tam ir sukurtas tas puslapis . |
riebus
|
Ne kiekvienas gaudosi kur ieskot, kas parasyta.Viskas cia tvarkoj,atsivertej ir paskaitej, ko ten po vilkapedijas landziot?. Spunas parasyk ka reiskia strokas, gal ir kas nezino  |
Špūnas
|
Tas Arūnas aiškina malandininkams kas yra balandžiai, lyg Vikipedijoje nebūtų apie tai rašoma.
Tai Arūnai parašyk kas yra ŠPŪNAS? |
arunas
|
Balandžių biologinės ypatybės
Naminių balandžių biologinės ypatybės pritaikytos skraidymui. Jų kūną sudaro 4 pagrindinės dalys: galva, kaklas, liemuo ir galūnės. Balandžiai savo išvaizda išsiskiria iš visų kitų paukščių. Turi aptakią kūno formą, grubias, tvirtas, glaudžiai prie kūno prigludusias plunksnas, tipsenančią eiseną. Eidami linksi galva. Skrydžio metu balandžiai išsiskiria plasnojimu, lydimu švilpesio, charakteringu pliaukštelėjimu suduodant sparnais vieną į kitą. Jie sugeba įveikti milžiniškus atstumus dideliu greičiu iki 80-100 km/h, o kartais ir greičiau, daug lemia vėjas. Jų skrydis greitas ir vikrus. Balandžio kūno dalys savo ruožtu sudarytos iš organų ir elementų, kurie visumoje apsprendžia paukščio išvaizdą. Pagal pavadinimus ir funkcijas jie vienodi visiems balandžiams. Tačiau jų dydis, forma, spalva, padėtis labai įvairi. Būtent tai ir apsprendžia veislių įvairovę. Jų tarpe yra ir milžiniškų (iki 1,5 kg), ir karklinių (200 – 250 g), ir povinių, ir žuvėdrėlių, ir drugelinių, ir daug visokių kitų veislių. Visuma išorinių požymių apsprendžia balandžio eksterjerą, todėl jie vadinami eksterjeriniais. Jiems priskiriami balandžio dydis ir figūra, galvos, snapo, kaklo, krūtinės, sparnų, uodegos ir kojų padėtys, formos ir dydžiai, o taip pat plunksnų struktūra, skaičius, spalva.
Balandžiai minta daugiausia sėklomis, todėl gūžys yra didelis ir savotiškas. Jis sudarytas iš dviejų simetriškai į kairę ir dešinę puses nuo stemplės išsidėsčiusių maišelių. Kai paukštis alkanas, gūžio sieneles sujungia ir sudaro kanalą, kuriuo maistas tiesiogiai patenka į raumeningą skrandį. Jeigu skrandis užpildytas, maistas pirmiausia patenka į kairį gūžio maišelį. Tik jam užsipildžius, maistas patenka į dešinį maišelį ir čia kaupiamas kaip atsargos. Gūžyje maistas sudrėkinamas ir paruošiamas virškinimui. Kita gūžio ypatybė taip vadinamo „paukščių pieno“ sekrecija, kartais dar vadinama „balandiniu“. Mechanizmas lyg ir paprastas. Jauniklių išsiritimo metu paukščių smegenyse hipofizio liauka pradeda gaminti ypatingą hormoną – prolaktiną. Jis iššaukia vidinių gleivingųjų gūžio sienelių išbrinkimą ir išskyrimą medžiagos, primenančios varškę. Šitoje masėje paukščių sulestas maistas suminkštėja ir pasigamina ypatinga mitybinė masė, kuriai geriau tiktų pavadinimas „paukščių varškė“. „paukščių pienelis“. Pagal savo sudėtį ši masė sudaryta iš 64% H2O, 19% baltym7, 12.5% riebalų, 1.5% mineralinių medžiagų ir apie 3% baltyminių ir angliavandenių junginių. Savo maistingumu ši masė prilygsta žinduolių, o būtent – elnių ir triušių pienui.
Balandžių skrandis sudarytas iš dviejų skyrių: raumeningo ir gleivingo. Didesnis raumeningas užpildytas smulkiais akmenukais, kurių pagalba maistas mechaniškai perdirbamas – sutrinamas ir susmulkinamas. Gleivingame skyriuje, skrandžio sulčių veikiamas, maistas virškinamas. Toliau maistas virškinamas kepenų ir kasos išskiriamomis sultimis. Žarnyne įsiurbiamas ir įsisavinamas. Skrandyje ir palyginti trumpame žarnyne maistas suvirškinamas labai greitai. Nesuvirškintos maisto atliekos neužsilaikydamos iš karto pašalinamos. Tai labai svarbu balandžių skraidymo kokybei.
Šlapimo pūslės balandžiai neturi. Šlapimas šlapimtakiais patenka tiesiogiai į kloaką ir su išmatomis pašalinamas. Balandžiams, kaip ir kitiems paukščiams, būdinga gerai išsivysčiusi trachėja. Gausybė kremzlinių žiedų jos sienelėse neleidžia jai subliūkšti įkvepiant ir iškvepiant.
Balandžiai – monogamai, tai yra gyvena poromis ir netgi būryje laikosi kartu. Perėjimo laikotarpiu patinas atidžiai saugo lizdą. Neprašytus svečius jis perspėja burkavimu, o jeigu tas nepadeda, juos kapoja snapu ir muša sparnais. Peri balandžiai paeiliui. Patinas dėtį šildo maždaug nuo 10 val. iki 16 val., patelė – visą likusį laiką.
Perimų kiaušinių temperatūra svyruoja nuo 36oC iki 41oC laipsnių. Skirtumas temperatūrų tarp viršutinio ir apatinio kiaušinio paviršiaus neviršija 5oC. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros jaunikliai išsirita po 17-19 parų. Keturių, penkių savaičių amžiaus jaunikliai jau pradeda skraidyti, o tėvai jau ruošia naujus lizdus. Dažnai viename lizde dar tupi jaunikliai, o kitame – jau perimi kiaušiniai. Metų eigoje, esant palankioms sąlygoms, užaugina 5-6 vadas jauniklių.
Balandžiai vystosi pagal paukščiukinį tipą, todėl jų kiaušinyje trynio mažai ir jis greitai sunaudojamas jauniklio vystymuisi. Jaunikliai išsirita silpni, akli, padengti silpnais siūliškais pūkeliais. Maitina abu tėvai pakaitomis. Iš pradžių „paukščių pienu“, o 6-7 dieną jau įmaišydami ir grūdus. Devynių – dešimties dienų jauniklius gali išmaitinti ir likęs vienas patinas, tačiau jeigu patelė lieka viena – dažniausiai jaunikliai žūna iš bado. Maždaug dviejų savaičių jauniklius gali išmaitinti bet kuris iš tėvų. Balandžiai savotiškai siurbia vandenį, įmerkdami snapą beveik iki pačių šnervių, nekilnodami galvos.
Fiziologiniai balandžių rodikliai atitinka aktyvų jų gyvenimo būdą. Kūno temperatūra 40,5oC-42oC, pulso dažnumas 140-400 kartų per minutę, kvėpavimo judesiai 25-30 kartų per minutę, hemoglobino 15-16%.
Jauniklio augimas Išsiritus viso 30 dienų. Taigi gana greitai auga ir vystosi balandžių jaunikliai. Žinoma, tai lemia ir lesinimas, lesalų sudėtis, koks sezonas, kokia temperatūra ir kitos aplinkybės, bet vidutiniškai jauniklis išsivysto per 30 dienų.
|
Martynas
|
Pas mane uzbekai irgi peri žiūrėjau tamsoj kiaušinius tai uzpereti o dar dvi poros si savaitgalį padėjo kiaušinius nes pries tai susalde |
Ramas 1
Skuodas
|
Sveiki balandininkai gal kas zinot cur nusipirkti didely kieky leghorno vistu. |
igniux
|
riebus o kag pats nevikai i susirinkima ir butum zinojes naujienas |
riebus
|
Sveiki,... gal kas buvot susirinkime. Gal kas naujo del balandziu, gal kokie pokyciai ira? |
riebus
|
Martynai pas mane trumpasnapiai, i lauka leidziu o jaunimo dar kolkas nera |
Martynas
|
su rusų tai prastai, o su anglų normaliai. riebus pas tave uzbekai varinėjami ar ne, o jaunimą varinėti ruošiesi? |
riebus
|
Pas jus vyresnius ir ira ta problema , nerimtas ziurejimas i jaunesnius. Nustokit maivitis, ir padekit jaunimui tobuleti. |
.
|
Kai pasikaustysite žiniose į jus žiūrės kitaip. Nes vyresnis balandininkas į jauną balandininką žiūri nerimtai, bet kai pademonstruosit savo žinias pakeis savo požiūrį greit į jus  Tik turėkit atkaklumo |
SVEČIŲ KNYGA 
