Pradžia arrow SVEČIŲ KNYGA
Žiūrėti svečių knygos įrašus
Rodoma 11790 - 11820 of 12078 Pasirašykite svečių knygoje
Vardas Žinutė
arunas
Parašyta Ketvirtadienis, 20 lapkričio 2008 15:18 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1
Sveiki,greitu laiku bus parvesti elitiniai cekatu veisles bijai is ukrainos ne valjeriniai jai ka sudomins registruokites is anksto pas mane, tokiu dar lietuvoje niekas neturi.
 
arunas
Parašyta Antradienis, 18 lapkričio 2008 15:52 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1
Tomai bandik, visai visko grai nebuna ir buti negali po truputi i prieki ir tu busi geriauses.Paroda numatyta pirma sekmadieni po naujuju pirna sekmadieni.
 
arunas
Parašyta Antradienis, 18 lapkričio 2008 15:37 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1
Kaip teisingai varinėti „boinus“ balandžius?
Parašė Balandininkas
Geriausias „boinų“ varinėjimas – po 2-3 paukščius. Iš pradžių išleidžiami geriausiai skraidantys, leidžiama jiems iškilti aukštyn, po to leidžiami kiti, vėl iškylama aukštyn ir t.t.
Po kelių valandų kai balandžiai pradeda leistis, prie jų paleidžiami jaunieji. Šie, neilgai paskraidę, pradeda „kritinėti ant uodegos“, vartytis. Maždaug jau pirmųjų skrydžių metu galima nustatyti, kaip balandis muš sparnais. Jeigu jis iš karto daro stulpą ir ilgai krenta ant uodegos, jo žaidimas bus geras. Pasitaiko balandžių, kurie mušti sparnais pradeda vėlai, per 1-2 metus. Tokie „boinai“ gerai skraido ir niekada „neužsivartinės“, ilgai jų nevarinėjant, ko nepasakysi apie jų brolius, kurie dar cypsi, o jau muša sparnais kaip suaugusieji.

Jaunus balandžius reikia pratinti prie stogo, kol jie dar nesustiprėjo. Kai jie dar nuo balandinės grindų vos vos pakyla į savo lizdą, laikas išnešti juos kelioms minutėms ant stogo, netoli nuo balandinės, ir būtinai ten, iš kur jis gali matyti atidarytas balandinės duris. „Boinų“ balandžių atmintis labai gera. Jie puikiai įsimena savo namus. Buvo atvejų, išvarinėti paukščiai buvo parduoti už 200-300 km ir sugrįžo namo.
Jeigu įsigijote išvarinėtus balandžius, geriau juos uždaryti, kol neturės palikuonių, ir pripratinti prie savo būrio, kai sparnuose pusiau pasikeis pirmosios plunksnos, jis negalės aukštai pakilti, ir palaipsniui pripras prie nusileidimo vietos. Jeigu jo neišmokysite, jis vieną kartą iškils aukštyn, ieškos savo namų iir pas jus daugiau nesugryš.
Niekada nuo savo stogo balandžių negąsdinkite, kitaip jie bus įbauginti ir leisis ten, kur jausis saugūs, t.y. ant svetimo stogo. Varinėti „boinus“ geriausia iš rankos, aukštai išmetant, iš ryto. Ir jums tai- fizinė mankšta, ir balandžiui geriau. Jeigu balandis neskrido ir greitai nusileido, reikia jį apžiūrėti: jis serga arba keičia plunksnas. Plunksnų keitimo metu sergančių balandžių varinėti negalima, nes mušant sparnais iki kraujo nudaužomos naujos plunksnos.

Porinti reikia tos pačios veislės ir atspalvio balandžius, siekiant palikuonių, turinčių parodinius standartus ir gerai besivartančių bei mušančių sparnais.
Pavyzdžiui:
1. „užsivartantį“ balandį – su besivartančiu tik dideliame aukštyje, su „išeinančiu į stulpą“, su minančiu kojomis;
2. balandį su drugelio skrydžiu verčiantis – su darančiu stulpus, su minančiu kojomis;
3. balandį, besiverčiantį skrendant horizontaliai – su minančiu kojomis;
4. balandį, besivartantį leidžiantis – su besivartančiu tik dideliame aukštyje ir t.t. kaip kas sugalvoja.

Jaunikliai parodys savo vertimąsi, savo spalvą, ar sėkmingai suporavote, ar perporinti kitaip. Tai savotiška nebaigta mokykla, kurioje pastoviai ko nors mokaisi ir jautiesi berniūkščiu.

Jau 40-imt metų aš varinėju „boinus“ balandžius, išvedu naujus, grįžtu prie senos nykstančios veislės. Žinau beveik kiekvieno savo balandinėje išvesto balandžio kelių kartų genealogiją. Tai mano viso gyvenimo pomėgis, sudėtingas ir įdomus užsiėmimas, kuriam aš aukoju kiekvieną laisvą minutėlę. Džiaugiesi, kai pasieki kažką nauja, ir liūdi, kai vanagas nuneša mylimą augintinį arba jis žūva nuo nežinomos ligos. Bet gyvenimas tęsiasi, ir stengiesi išvesti naują, dar geresnį balandį už prarastą idealą.

Laikant „boiną“ balandį voljere, niekada nepamatysi jo tikro vertimosi ir mušimo sparnais. Knygelėje „Naminiai balandžiai“, išleistoje 1992 m. Maskvoje, žurnalo „Selskaja novj“ redakcijoje ir jo priede „Priusadebnoje choziaistvo“ buvo aprašyti Šiaurės Kaukazo juodauodegiai balandžiai, ir straipsnio gale autorius parašė „silpnai skraido“. Ši veislė 60-70 metais skraidė iki 12-kos valandų „darydama stulpą“ ir versdamasi sraigtu.70-ųjų metų pabaigoje Kaukaze šie paukščiai turėjo didžiulę paklausą, retoje balandinėje nebuvo juodauodegių, raudonuodegių, geltonuodegių balandžių. Atsirado ir minančių kojomis su didžiulėmis „čempėmis“, karališkais kuodais, antakiais virš akių, puikiai besivartančių. Balandžių vertė irgi buvo karališka ir liko iki šiol, bet skrydžio neliko. Paukščius uždarė voljeruose ir rezultatas aiškus: balandžiai nusilpo, palikuonys silpni, lepūs, bet kuri liga tuojau pat užpuola tokius balandžius.
Voljere liko tik balandžio grožis. Bet iš voljere laikomo paukščio galime gauti jauniklius, duoti jiems laisvę ir varinėti. Mušimas sparnais, skrydis – visa tai atsiras, juk tai besivartanti persų veislė.
Perskaitę šį straipsnį, daugelis pradedančiųjų balandininkų galės išsirinkti patinkantį paukštį pagal savo skonį, nerinks turguje įvairias „šiukšles“. Geriau laikyti porą – dvi gerų veislinių paukščių.

Dar vienas prašymas visiems balandininkams. Nepardavinėkite netinkančių veisti jauniklius balandžių – patinų ir patelių. Gaila ne lito, o darbo metų, kada prarandi brangų laiką selekcijai, o rezultato – jokio, dėl kažkieno nesąžiningumo. Gyvenimas trumpas, turime mažai laiko palikti naujai kartai palikimą, kurį ir mums paliko mūsų seneliai ir tėvai, išsaugoję paukščius karo ir bado metu.

Pagalvokite apie tai.Nes yra daug pavizdziu kaip lietuviai elgesi neteisingai ir parduoda ,keicia kaip pavyzdys kapucinus kurie nedaeda kiausiu ukrainoje i cekatus bijus o cia save vadina veisejais.
 
Tomas
Parašyta Antradienis, 18 lapkričio 2008 13:27 Visit posters website Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1; Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1) ; .NET CLR 1.1.4322)
labas Arunai,nuo oro priklauso ,dabr nevezioju net,buna ismetu ir po 1-2h laksto bet del kilimo sunkiau i taskus esu pakeles tik keleta pauksciu Wink
 
V.Valius
Parašyta Pirmadienis, 17 lapkričio 2008 19:06 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; lt; rv:1.9.0.4) Gecko/2008102920 Firefox/3.0.4
Sveikas Arūnai, gal gali parašyti kada planuojama Kaune balandžių paroda. Ačiū...
 
balandininkas
Parašyta Sekmadienis, 16 lapkričio 2008 17:56 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1
Balandžių kvėpavimo takų ligų profilaktika

Balandžių kvėpavimo takų ligų susirgimai pastaruoju metu greitai plinta ir įgauna aštrią formą. Negydant arba gydant nepakankamai efektyviai, jie pereina į lėtinę stadiją. Dėl sudėtingos kvėpavimo organų sandaros (oro maišeliai) kvėpavimo takų ligas sunku gydyti ir jas balandžiai sunkiai ištveria.
Paukščiui susirgus, į šį procesą, lengvesniame ar sunkesniame ligos etape, įsitraukia visi kvėpavimo trakto skyriai (nosies ertmės – rinitas, sinusitas – padidėję paakių sinusai, tracheitas, bronchitas, plaučių uždegimas, aerocistitas). Ligos vystymąsi paprastai dalyvauja keletas sukėlėjų: virusai, bakterijos, mikoplazmos, chlamidijos, kai kuriais atvejais – aspergilės ir grybeliai. Šių sukėlėjų ištyrimas ir atpažinimas – ilgas ir brangus procesas, nepasiteisinantis iš praktinės pusės.
Sergantys balandžiai sunkiai kvėpuoja pražioję snapą, kurį dažnai valo nuo plunksnų. Sparnai atmesti į šonus, pas kai kuriuos paukščius girdimas švokštimas. Atkreipiame dėmesį, kad padažnėjęs kvėpavimas gali būti angliarūgštės dujų lygio padidėjimo požymis supančioje terpėje ir perkaitus organizmui. Susirgti gali bet kurio amžiaus balandžiai, tačiau labiausiai neatsparūs yra jaunikliai.
Masinis susirgimas gali kilti esant daug dulkių mikrobų balandinės ore ir dėl kitų laikymo bei lesinimo taisyklių nesilaikymo. Vis dėlto dažniausiai ligos priežastimi tampa peršalimas. Medicinos praktikoje šis susirgimas žymimas bendra diagnoze OP3. naudojamos tam tikros gydymo schemos bei modernūs preparatai. Tokius pat būdus rekomenduojame ir mes.
Prieš pereinant prie balandžių kvėpavimo takų ligų gydymo specifinių priemonių aprašymo, leiskite paminėti du momentus, į kuriuos balandžių augintojai dažniausiai nekreipia dėmesio, bandydami savarankiškai išgydyti sergantį paukštį, laikydami jį kartu su kitais balandžiais.
Pirmas momentas - neatsižvelgiama į latentinį (užslėptą) paukščio ligos periodą, kuris trunka maždaug 1 savaitę, t.y. paukštis su pastebimais klinikiniais ligos požymiais visą savaitę buvo infekcijos nešiotojas ir užkrėtė kitus paukščius, kurių ligos požymiai dar nepasirodė. Balandžių augintojas, individualiai gydydamas susirgusį paukštį, duodamas jam antibiotikų, dar nespėja jo išgydyti, kai atsiranda nauji ligoniai, pas kuriuos tuo metu liga buvo latentinėje stadijoje ir t.t.
Antras momentas – balandžių augintojas duoda antibiotikų visiems paukščiams ir, atrodo, pasiekia teigiamą rezultatą, tačiau po kurio laiko balandžiams vėl pasireiškia ligos simptomai. Tai vyksta dėl to, kad balandininkas nesuprato, kad kvėpavimo takų ligų sukėlėjai plinta oro – lašeliniu keliu ir išlieka oro terpėje (ant dulkelių). Žuvus sukėlėjui organizme, jis lieka balandį supančioje aplinkoje. Baigus gydymo antibiotikais kursą ir sunaikinus sukėlėjus, jie vėl iš naujo apsigyvena organizme ir liga gali įgauti dar sunkesnę formą, kadangi dėl antibiotikų balandžių imuninė sistema nusilpsta.
Siūlome paukščių organizme ir supančioje aplinkoje esančius kvėpavimo takų ligų sukėlėjus naikinti vienu metu. Vos tik pasirodžius pirmiesiems kvėpavimo takų ligų požymiams, balandinę reikia dezinfekuoti "Bijocyd" arba vienachloriu jodu esant joje paukščiams. Augeliu atvejų užtenka 2-3 dezinfekcijų, kad liga praeitų. Jeigu uždelsiama ir liga ima plisti masiškai, kartu su dezinfekuojamuoju purškimu siūlome paukščiams duoti antimikrobinių priemonių. Šiam tikslui labai tinka „Tilazin - tartrat“ arba kiti preparatai šio vaisto pagrindu (Farmazin, Tilanik ir pan.).atsirado naujas kompleksinis „Tilazin – tartrato“ pagrindu pagamintas preparatas su platesniu poveikio spektru „Tilasil“. Vaistas gydo kvėpavimo takų ligas, jis duodamas kartu su geriamuoju vandeniu santykiu 1g/ 1 l, 3-5 dienas iš eilės.
Neturint šių preparatų galima naudoti vaistus Tylocolistyn,Doxycylinum,hesse-mycin arba savo sudėtyje turinčių enrafloksocino (Baytril, Enromag, Enroksil, enrobioflox pan.). gydymo kursas tęsiamas 5-7 dienas. Po gydymo pabaigos, norint normalizuoti organizmo mikroflorą ir padidinti imunitetą, 3-5 dienas paukščiui duodamas „Multivit arba NATURALINE,Frasall-Forte, o balandinėje labai gerai sutvarkoma, atliekama „šlapia“ grindų dezinfekcija.
Jeigu gydymas naudojant nurodytą schemą nėra veiksmingas ir rezultatų nėra, paukštis gali sirgti raupais difterito forma. Kol jis šia liga nepersirgs, laukiamo gydymo rezultato nebus. Paukščiui, persirgusiam difteritu, švokštimas plaučiuose gali likti visam gyvenimui.
Labai sunku išgydyti kvėpavimo takų ligas, jeigu jų sukėlėjas yra aspergilio grybelis. Šį užkratą paukščiai gauna su lesalu. Diagnozė nustatoma tik skrodimo metu, grybelis atpažįstamas laboratorijoje. Pasitvirtinus diagnozei, visi nusilpę ir įtartini balandžiai sunaikinami. Kita paukščių dalis dezinfekuojama jodo turinčiais preparatais purškiant („Biocyd“ arba vienachloriu jodu) 1-2 savaičių laikotarpyje. Užkrėstas grybeliu lesalas paukščiams nebeduodamas. Balandinė sutvarkoma ir dezinfekuojama.Aktuali tema
 
Klubo aktyvas
Parašyta Sekmadienis, 16 lapkričio 2008 17:34 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1
Kauno klubo narams.Noretusi aktivumo pildant anketas del parodos anketas galit paimti pas Aruna,Ramuna,ir pas klubo pirmininka Valiu bukit aktivus.
 
Mantas
Parašyta Sekmadienis, 16 lapkričio 2008 17:24 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1)
Atklydo sportinis balandis. 98m LTU 8764
 
arunas
Parašyta Sekmadienis, 16 lapkričio 2008 09:45 Opera/9.62 (Windows NT 6.0; U; lt) Presto/2.1.1

Sveiki,butinai o nuotraukas papildom kai Linas randa laisvo laiko.
 
Nerijus
Parašyta Šeštadienis, 15 lapkričio 2008 15:55 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1)
balandis01@inbox.lt
 
Tadas
Vilnius
Parašyta Šeštadienis, 15 lapkričio 2008 13:24 Visit posters website Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 7.0; Windows NT 5.1; InfoPath.1)
labas Arunai,visa musu seima tau dekoja uz papildytas foto internete!ypatingai dziaugiasi musu mazoji balandininke BiggrinBiggrinBiggrin,o mes stipriai apsikabinsime KauneWink
 
Nerijus

Parašyta Šeštadienis, 15 lapkričio 2008 09:15 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1)
Sveiki. Linai atsiuski y sita emaila. ta informacija apie balandzius. Dekingas
 
arunas

Parašyta Ketvirtadienis, 13 lapkričio 2008 14:27 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Sveiki,juoste kaune silainiu turguje sekmadieni nuo 7.00 ryto.

 
Petriukas

Parašyta Ketvirtadienis, 13 lapkričio 2008 13:37 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1; .NET CLR 2.0.50727)
Valgysi ar šiaip laikysi!!!!
 
juoste

Parašyta Ketvirtadienis, 13 lapkričio 2008 10:29 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 6.0; Windows NT 5.1; SV1)
sveiki, gal zinote kur galeciau isigyti mesiniu balandziu?
 
arunas

Parašyta Trečiadienis, 12 lapkričio 2008 17:45 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Jai ka domina galiu parduoti leidini APIE BALANDZIUS LIETUVISKAI l20 puslapiu(istorija,lesinimas,patarimai,ligos)
kaina 50lt.
 
valius kaunas

Parašyta Trečiadienis, 12 lapkričio 2008 15:29 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 7.0; Windows NT 6.0; SLCC1; .NET CLR 2.0.50727; Media Center PC 5.0; .NET CLR 3.0.04506)
Stasi as ustavia nekreip demesio kas bus jeigu bielia kvailis prades MAN AISKINTI KA DARITI SAVO KIEMIA tegul tiktai susitvarko savo kiema
 
valius kaunas

Parašyta Trečiadienis, 12 lapkričio 2008 15:20 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 7.0; Windows NT 6.0; SLCC1; .NET CLR 2.0.50727; Media Center PC 5.0; .NET CLR 3.0.04506)
Gyvenu Kaune, Aušros ir Žemaičių gatvių kampe, pastatytame penkių aukštų name. Ne tik aš, bet ir kiti šio daugiabučio gyventojai kenčia nuo netvarkingo kaimyno. Jis nevengia šiukšlinti, ant šalia esančio mūsų požeminio garažo stogo pila obuolius, o paprašytas to nedaryti, tik nusišaipė, kad obuoliai statiniui negali pakenkti. Galiausiai jis su mumis pradėjo visai nebendrauti, neįsileidžia į savo valdas. Dar viena didelė bėda ta, kad Stasys laiko daug balandžių, kurie nuolat apdergia mūsų daugiabučio langus - nespėjame jų valyti, o dažnai ir praeivius. Nežinau, kam skųstis, kieno pagalbos prašyti, kad netvarkingas kaimynas nustotų iš mūsų tyčiotis, - rašoma "Vakaro žinių" puslapyje "Laiškai".

Kauno Centro seniūnijos vadovas Vytautas Pauliukas informavo, jog seniūnijoje dirba aplinkos apsaugos inspektorius. Jei kyla nesusipratimų tarp gyventojų dėl teritorijos šiukšlinimo, jis nuvyksta į vietą, viską išsiaiškina ir netvarkinguosius sudrausmina. Dėl balandžių laikymo esą yra kiek kebliau, nes, anot seniūno, nėra taisyklių, reglamentuojančių tokių augintinių laikymą mieste. Kadangi Aušros g. 14 name gyvenantis Stasys Sidaravičius balandinę įrengęs savo privačioje valdoje, prie jo esą nelabai prikibsi. Tačiau švaros ir tvarkos, žinoma, turi laikytis.

Seniūnas patikino, kad artimiausiu metu seniūnijos atstovai nuvyks į vietą ir problemas, kylančias tarp daugiabučio gyventojų ir privačiame name gyvenančio kaimyno, bandys operatyviai išspręsti.

staipsnis vakaro ziniosia .
 
arunas

Parašyta Trečiadienis, 12 lapkričio 2008 14:37 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Sveiki,Petriukui pasuk parodos organizatoriui Liaudanskui +37067242098
 
arunas

Parašyta Trečiadienis, 12 lapkričio 2008 04:20 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Sveiki, savo bijus skiepinu ir gydau bet as juos varineju ir jie atskraido pora val. O silpnus atrenka sakalas ir griesta atranka tai yra treniravimas.Kiekvienas balandininkas turi savo nuomuone apie balandziu laikima,gydima ir ja turim gerbti ir labai saunu kai nebijo jos issakyti vesai nes dazniausia visi tik paskaito o rasyti nedrista nes bijo kad ji apsauks neismaneliu.Gerai butu jai nereiketu vaistu ir musu augintiniai butu sveiki bet deja.Noriu pasiuliti toki buda veisimo du lizdai per visa perejimo sezona is kiekvienos poros ir viskas atskirti patelias nuo patinu jaunimas stiprus ir sveikas.
 
Valius

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 20:51 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; lt; rv:1.9.0.3) Gecko/2008092417 Firefox/3.0.3
Remiui, labai klaidingas požiūris,dėl vakcinavimo!!!!
Jei šiemet nevakcinavai ir balandinės nedizinfekavai(bent du kartus per metus) šį rudenį pas tave turėtų kristi dar daugiau paukščių. Imkis priemonių!!!!!
 
REMIS
Marijampolėje
Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 19:32 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; en-US; rv:1.8.1.17) Gecko/20080829 Firefox/2.0.0.17
Nepykit už klaidas žinutėje rašė vaikas o jis pripratęs rašyt kaip jaunimas rašo
 
REMIS
Marijampolėje
Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 19:22 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; en-US; rv:1.8.1.17) Gecko/20080829 Firefox/2.0.0.17
Balandžius laikau apie 28 metai, niekada neturėjau problemų dėl jų ligų šėriau tik kviečiais ir įpildavau žvyro, paskutinius du metus nesuprantu kas darosi su balandžiais, pernai atšalus orui krito apie 50 proc. balandžių. Garantuoju ligą atvežiau iš Kauno turgaus. Šiemet kol kas viskas tvarkoj, taciau irgi keli jaunokliai krito nors seriu normaliai ir vitaminu duodu ir vaistu profilaktiskai gauna. vistiek kai kurie jaunikliai krenta. Kazin ar nereik visiem sutart ir nevakcinuot ju kelerius metus, neduot vitaminų ir t. t.Tegul įgauna imunitetą, tegul krinta silpni pauksciai( nors labai gaila) lieka stiprūs ir desimt metu i prieki turim ramia galva (nepyk Arunai jai taip tai nieks is taves nepirks vaistu ir vakcinos:Ačių už gerą svetainę DBiggrinBiggrin). Dar norėčiau paklausti kiek tiksliai kainuoja vieno kritusio paukščio ištyrimas, ir kur jį reikia nuvežti.
 
arunas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 19:00 Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Jai bus viskas gerai jos bus isleistos ir dar viena knyga yra paruosta tik visa beda reiketu pinigelio o ju nera pakolkas ir remeju nera butu knygos apie katinus,sunis,zuvis greitai isleistu o balandziai tai balandininku beda.
 
valius kaunas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 18:47 Mozilla/4.0 (compatible; MSIE 7.0; Windows NT 6.0; SLCC1; .NET CLR 2.0.50727; Media Center PC 5.0; .NET CLR 3.0.04506)
La Arunai na sitai suprantu informacijos pateikei pakankamai malacius Biggrin
 
Petriukas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 17:07 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; lt; rv:1.9.0.3) Gecko/2008092417 Firefox/3.0.3
Sveiki, girdėjau kalbų ,kad šį savaitgalį Palangoje Klaipėdos aukštaskraidžių paroda. Gal kas žino kur ji vyks ir kada?
 
arunas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 16:56 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1

1. Iš balandininkystės istorijos



1.1 pav. Balandžiai - karvelinės kilmės iš paukščiai
Dabartiniu metu žinoma virš milijono rūšių gyvūnų. Tris ketvirtadalius sudaro bestuburiai. Paukščių priskaičiuojama apie 8600 rūšių. Karvelinių paukščių būryje yra apie 310 rūšių, kurie suskirstyti į tris šeimas (karveliniai, smiltvištiniai ir drontiniai). Gausiausia iš jų yra karvelinių šeima, joje žinomos 285 rūšys, iš kurių 6 visiškai išnykusiusios. Lietuvoje gyvena 4 rūšys: Karvelis keršulis, Karvelis Uldukas, Paprastasis ir Pietinis purpleliai. Karvelinių šeimos paukščiai išsiskiria savo išvaizdos, dydžio, gyvenimo vietos įvairove. Štai pavyzdžiui, Amerikinis karklinis balandis sveria vos 70 g, o karūnuotasis balandis paplitęs Naujoje Gvinėjoje – 1,5 kg.
Tvirtinama, kad balandžiai yra pirmieji žmogaus prijaukinti paukščiai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įvyko prieš 5 000 metų, kiti tvirtina, kad ne vėliau kaip prieš 6 000 metų.

1.2 pav. Balandžiai yra pirmieji žmogaus prijaukinti paukščiai.
Skirtingos nuomonės ir dėl prijaukinimo vietos. Ar Šiaurės Afrikoje (tiksliau – Libijoje, Babilonijos karalystėje), ar Egipte. Ir, ko gero, teisingiausia nuomonė būtų, kad balandžiai domestikuoti vienu laiku keliose vietose. Balandžių prijaukinimas nebuvo egoistinis žmonių požiūris panaudoti juos kaip maisto šaltinį. Priešingai, žmogų pavergė jų romumas, pasitikėjimas,
ištikimybė, melodingas burkavimas. Balandžiai, tiesa tik balti, buvo laikomi šventais paukščiais.

1.3 pav. Mitas apie balandžius pavertė juos herojais

1.3 pav Sportiniai balandžiai iš paukščių pirmiausiai pradėjo tarnauti žmogui
Tarpukario šalyse – tai meilės ir ištikimybės simbolis. Buvo manoma, kad tai žemiškas meilės deivės Astartos įsikūnijimas. Garbino balandžius Egipte, Persijoje, Judėjoj ir Graikijoje. Taip pat Romoje, tačiau romėnai kaip rašė Plinijus, buvo pamišę dėl kepsnių iš balandžių. Garsus naminių gyvūnų žinovas E. Ganas tvirtina, kad balandžiai buvo garbinami dėl to, kad jie apsigyvendavo olose ir grotose, iš kurių išteka šaltiniai. O žmonės manė, kad šaltinius globoja Dievai, jeigu taip, tai ir paukščiai, gyvenantys šalia šaltinių, taip pat globojami dievų ir patys yra šventi. Tokiu būdu balandžiai daugelio tautų legendose ir tikėjimuose tapo herojais. Taip pavyzdžiui, Babilonijoje gimė legenda, kad karalienė Semiramida išperėta balandžių. Romėnai, savo ruožtu, balandžius pavertė taikos simboliu, sukurdami tokį mitą. Kartą karo dievas Marsas išsiruošė į žygį. Paėmęs savo šalmą, pamatė, kad ten lizdą susikusi balandė. Nusileidęs Veneros prašymams, Marsas lizdo neišardė ir jauniklių nenužudė. Kadangi be savo šalmo kariauti jis nebegalėjo, tai mūšį teko atidėti. Tokiu būdu balandės dėka išvengta kraujo praliejimo. Krikščioniškoje religijoje balandžiai – tai Šventosios Dvasios simbolis. Kaip prisikėlimo simbolį, juos aukodavo ir dėdavo ant kankinių kapų.
Žmogaus kūrybos dėka išvesta apie 1 500 labai įvairių kultūrinių veislių. Jos skiriasi didumu, kūno forma, spalvomis bei elgsena. Pvz., pašto karveliams būdingas greitas skrydis ir labai gera orientacija erdvėje. Ilgą laiką mokslininkai netgi buvo įsitikinę, kad skirtingos veislės kilusios ne iš vienos, o iš įvairių laukinių karvelių rūšių. Ir tik Č. Darvinas įrodė, kad uolinio karvelio (Columba livia), gyvenančio kalnuotose vidurio ir Pietų Europos šalyse, Pietų Azijoje bei Japonijoje
Iki puošnių dekoratyvinių balandžių atsiradimo žmogui pirmiausiai ėmė tarnauti neišvaizdūs, bet stiprūs ir drąsūs pašto, arba, kitaip dabar vadinami sportiniai
balandžiai. Kas, kur ir kada pirmas pastebėjo jų sugebėjimą nuvežtiems už daugelio kilometrų sugrįžti į gimtą balandinę, sunku pasakyti. Neaišku ir kam pirmam atėjo į galvą mintis juos panaudoti laiškų pernešimui. Pagal Judėjų padavimus tai prasidėjo nuo Nojaus laikų. Nojus, būdamas laive paleido balandį, norėdamas sužinoti ar slūgsta vanduo. Pirmą sykį balandis grįžo be nieko, tuo parodydamas, kad nerado vietos kur nutūpti. Antrą kartą paleistas atnešė Nojui alyvmedžio šakelę, tuo pasakydamas, kad vanduo slūgsta ir medžių viršūnės jau iškilo virš vandens. Yra žinoma, kad pašto balandžiai, kaip ryšio priemonė, pirmiausia buvo panaudoti Senovės Egipte prieš 5 000 metų. Išplaukdami į karo žygius, egiptiečiai sukraudavo į pintines balandžius ir juos pasiimdavo su savimi. Dėka jų, likusieji sausumoje sužinodavo apie pergales ar pralaimėjimus, kuriuos patirdavo egiptiečių laivynas toli nuo gimtų namų. Balandiniai ryšiai plačiai buvo paplitę senovės Graikijoje. Jais naudojosi Sirijos karvedžiai, Persijos sultonai. Dabartinio Irano teritorijoje buvo netgi specialus „pašto skyriaus“ tinklas – balandinių bokštai.

1.4 pav. Balandinės karo metu

1.5 pav. Civilis su savo draugu.
Vakarų Europoje pašto balandis pasirodė gerokai vėliau, bet irgi pakankamai seniai. Čia jie greitai tapo ryšio priemone ir buvo labai vertinami. 9-12 amžiuje geras pašto balandis kainavo maždaug tiek, kiek puikus jojamas žirgas. Vėliau balandžiai tapo įprastais ir neypatingai
brangiais. Ypač daug pašto balandžių buvo auginama Olandijoje ir Belgijoje. Ypatingai susidomėta pašto balandžiais 19 a. Prancūzų – Vokiečių karo metais. Paryžius buvo apsuptas ir nei vienas apsiaustasis negalėjo prasiskverbti pro blokados žiedą, bet štai 1870
rugsėjo 23 d. virš Paryžiaus pasirodė oro balionas. Apsiaustieji negalėjo suprasti skrydžio tikslo, nežinojo, kad nuo šio momento tarp Paryžiaus ir neužimtų Prancūzijos teritorijų atsivėrė oro tiltas. Oro balione, be laiškų, buvo krepšiai su balandžiais. Išleisti į laisvę, jie pasileido namo, kartu nusinešdami laiškus, patalpintus specialiose kapsulėse ir šilkiniais siūlais pririštus prie uodegų. Tai buvo milžiniška sėkmė. Per visą karą buvo paleisti 64 oro balionai su pašto balandžiais ir pagal vienų autorių duomenis buvo išsiųsta virš 200 000 laiškų, pagal kitus – ne mažiau 1 milijono. Greitai vokiečiai suprato, kas čia vyksta, ir pradėjo balandžių medžioklę. Juos tykojo snaiperiai, dresiruoti sakalai ir vanagai. Ir visgi balandžiai reguliariai pristatinėjo laiškus. Balandžių paštas tapo tokiu patikimu, kad ir patys vokiečiai po kažkurio laiko susiorganizavo savo specialią karinių balandžių pašto tarnybą. Išvedė netgi specialią veislę – vokiečių karo balandį ir su vokišku tikslumu užregistravo visus balandžius, atliekančius tarnybą. O jų prieš Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių armijoje buvo apie 300 000.

1.6 pav. Balandžiai buvo kare svarbūs žvalgai
1887 m. balandžiai atsirado ir rusų armijoje. Jie tapo tokie populiarūs, kad juos pradėjo naudoti ir civiliniame pašte. Naujoje Zelandijoje buvo net išleidžiamas specialus popierius, skirtas balandžių paštui. Pasikeitė laikai ir atrodė, kad balandžių paštui atėjo pabaiga, tačiau kaip bebūtų keista balandžius ir toliau naudojo kaip ryšio priemonę.

1.7 pav. Kareiviai rengia balandžius - žvalgus
Kalbama, kad vienas stambiausių Anglijos bankininkų Rotšildas praturtėjo balandžių dėka. Gaudamas šifruotą informaciją su balandžių paštu, jis pralenkdavo savo konkurentus ir atlikdavo finansines operacijas, kurios duodavo jam milžinišką pelną. Japonų žurnalistai pašto balandžius panaudojo skubiems pranešimams išsiųsti. Pašto balandžiai be vargo nuneša iki 75 g siuntinio. Olimpinių žaidynių metu Tokijuje 1964 m. balandžiai tiesiai iš stadionų per keletą minučių į laboratorijas pristatydavo fotojuostas. Dar svarbesnę užduotį balandžiai atlieka Anglijos mieste Plimute.

1.8 pav. Balandžiai atlikdavo įvairias užduotis, talkino įvairių profesijų žmonėms

Jie panaudojami skubiam kraujo mėginių pernešimui. Balandis, prie kurio kojos pririšta ampulė su kraujo mėginiu, ją pristatydavo į vietą 4-5 kartus greičiau negu automobiliai (transporto kamščiai ir kitos aplinkybės tai lemia). Išdresiruotus balandžius galima panaudoti netgi savotišku kontrolierių specializacijoje. Lėtai slenka konvejeris, ant jo sukrauti kokie nors daiktai: sagos, varžtai, dėžutės ir t.t. Jei jie nevisi vienodi, o ne kokybiški. Ir jeigu sagos efektas
nėra reikšmingas, tai brokuota mašinos detalė gali sukelti rimtų pasekmių. Žmonės ne visada gali pastebėti menkus pažeidimus. Ir štai amerikiečių psichologas Kamingas pasiūlė kontrolierių darbą patikėti balandžiams. Jie ramiai tupėjo, kol viena iš detalių
pasirodė įtartina. Kas juos sujaudino neaišku, bet brokuotas gaminys tuoj pat buvo numestas nuo konvejerio. Balandis gavęs premiją, toliau sekė jundančią juostą. Balandžiai, turėdami neparastai skvarbų regėjimą, pastebėdavo netgi tokius defektus, kurių žmonės net nepastebėtų. Blandžių apmokymas gana nesudėtingas, trunka 5-6 dienas, o po 2-3 savaičių jie tampa aukštai kvalifikuotais „specialistais“.

1.9 pav. Balandžiai buvo kare svarbūs žvalgai
Neatsitiktinai viename iš Paryžiaus skverų stovi paminklas balandžiui – tai pagarbos ženklas balandžiams Pirmame pasauliniame kare pristatinėjusiems žinutes. Ir tai ne vienintelė vieta, kur yra paminklas balandžiams. Bronzinis paminklas balandžiui, o tiksliau balandei, yra Anglijoje, išgelbėjusiai povandeninio laivo įgulą 1942 m. Dabartiniu metu pašto balandžiai kaip ryšio priemonė panaudojama negausiai. Jie tapo sporto objektu, todėl dažniausiai vadinami sportiniais balandžiais.


1.10 pav. Paminklas skirtas atminti karo balandžių batalionui (Pigeon Forge).


Dabar tokių pašto balandžių sportas yra smarkiai patobulėjęs ir skiriasi nuo pradinių karo balandžių žygių. Kiekvienas varžybinis balandis dar būdamas jaunikliu yra užžieduojamas ir tik jam subrendus treniruojamas, o po to leidžiamas į varžybas.

1. Žieduojamas jauniklis 2. Leidžiami balandžiai

3. Dedamas kontrolinis žiedas 4. Iš varžybų nuimama kontrolinė guma

Lietuvoje sportinių balandžių augintojai yra susibūrę į klubus miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje, Kalvarijoje, Kybartuose. Didžiausias klubas yra Kauno miesto „Skrydis“. Šiuo metu sportinė balandininkystė geriausiai išvystyta Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse.Dar vienas darbas 99 puslapiu knyga lietuviskai.
 
Petriukas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 16:56 Mozilla/5.0 (Windows; U; Windows NT 5.1; lt; rv:1.9.0.3) Gecko/2008092417 Firefox/3.0.3
Sveiki, girdėjau kalbų ,kad šį savaitgalį Palangoje Klaipėdos aukštaskraidžių paroda. Gal kas žino kur ji vyks ir kada?
 
arunas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 16:36 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
BALANDŽIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS PAGRINDAI
H. J. Šumskij

TURINYS

BENDROSIOS PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS
Balandžių laikymo sąlygos
Balandžių šėrimas
Balandinės ir balandžių priežiūrai skirtų reikmenų dezinfekavimas
Karantino organizavimas
Pagrindiniai metodai, naudojami balandžių ligų gydymui ir profilaktikai
Balandžių kvėpavimo takų ligų profilaktika
Balandžių skrandžio ir žarnyno ligų profilaktika
Balandžių dauginimosi funkcijos sutrikimų profilaktika
Motorinės (judėjimo) sistemos susirgimų profilaktika

SPECIFINĖ BALANDŽIŲ INFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKA
Paramikso viruso infekcija (galvos sukimas)
Balandžių gripas
Balandžių raupai
Salmoneliozė (paratifas)
Kolibakteriozė
Chlamidiozė (ornitozė)
Tuberkuliozė
Stafilokokozė
Streptokokozė

BALANDŽIŲ MIKOZĖS
Aspergilezė
Kandidamikozė (Pienligė)

INVAZINIAI SUSIRGIMAI
Plunksnagraužiai
Balandžių erkės
Raudonoji paukščių erkė
Balandžių blakės
Balandžių blusos
Niežų erkės
Siringofilezė (Plunksninis niežulys)
Parazituojantys vabalai
Balandžių kraujasiurbiai
Kraujasiurbės musės
Balandžių žarnyno ligos
Įgimti susirgimai
Oro susikaupimas po oda (oro maišelių emfizema)
Stuburgalio liaukos kanalo užsikimšimas.Kita knyga apie ligas.


 
arunas

Parašyta Antradienis, 11 lapkričio 2008 16:31 Visit posters website Opera/9.61 (Windows NT 5.1; U; lt) Presto/2.1.1
Saradžan V. Ch. „Balandžiai, balandžiai, balandžiai...“, Taškentas, 1989

ĮVADAS

Balandžiai – savo gracingumu, lieknumu, stebėtinai gražiomis ir įvairiomis plunksnomis žavi ir visada žavėjo žmones, pelnydami jų meilę.
Balandžius augina skirtingo amžiaus bei įvairių profesijų žmonės, šiam užsiėmimui atiduodami visą savo laisvalaikį. Kai kas mano, jog „varinėti balandžius“, statyti balandines – išdykusių berniūkščių darbas. Balandžiai vis dėlto – sena tautos aistra. Senovėje tokį potraukį vadino „balandžių gaudymo ir veisimo verslas“. Senoje enciklopedijoje išliko Europos žemėlapaiai, kuriuose linijomis pažymėti balandžių maršrutai. Nuo neatmenamų laikų žmonės vertėsi balandžių gaudymu ir veisimu, jų dėka atsirado daugybė balandžių veislių. Pas mus, Uzbekijoje, balandininkystė klesti jau daugybę amžių. Balandžiai į mūsų kraštą buvo atvežami iš Irano ir Afganistano, dėl to jų veislių pavadinimai kilę iš farsi kalbos.
Uzbekijos balandininkai išvedė sekančias šių nuostabių paukščių veisles:
1. Bucharos balandžiai (ilgu snapu, dvikuodžiai, vešliais kuodais ir labai didelėmis „čempėmis“).
2. Andižano besivartantys balandžiai (kuoduotieji su pailga galva, ilgu snapu, ant kojų – „čempės“).
3. Samarkandos balandžiai (ilgu snapu, pailga galva, didelėmis „čempėmis“).
4. Trumpasnapiai dvikuodžiai balandžiai su kuodu nosies srityje (su didelėmis „čempėmis“, į spiralę panašiu vertimusi, išsiskiria ilgalaikiu skraidymu). Ši veislė turi iki 80 – ies atspalvių.

Keletas žodžių apie Uzbekijos balandininkystės istoriją.
Nemažą įtaką naujos uzbekiškos dekoratyvinių balandžių veislės išvedimui turėjo Bucharos emyro, kuris paukščių atsiveždavo iš įvairių Azijos regionų, kolekcija.
Nuvertus Bucharos emyrą dalis balandžių iš jo kolekcijos pateko į Samarkando ir Namangano balandininkų – mėgėjų rankas. Jie ilgą laiką niekam Bucharos balandžių nepardavinėjo. Bet 1922 m. Maršal A. G. (Taškento m.) sugebėjo įsigyti keletą porų emyro balandžių ir perkelti juos iš Samarkando į Taškentą. Suporinus vietinius kuoduotuosius labai mažomis „čempėmis“ bei su kuodais nosies srityje balandžius su geriausiais čempiuotais persiškais balandžiais, jam pasisekė išvesti naują veislę: dvikuodžius „čempiuotus“ balandžius.
Po mirties jo darbus tęsė sūnus Maršal N. A., kuris balandžių veisimu užsiėmė daugiau kaip 40- imt metų.
Taškento m. gyventojas Rachimberdijev U. balandžių sportu užsiėmė dar 1860 m. Jis turėjo gerą vietinių kuoduotųjų balandžių kolekciją. Po jo mirties darbą tęsė sūnus Umarov T., kuriam 20-ojo amžiaus pradžioje pasisekė gauti tris poras balandžių iš emyro kolekcijos – su priekiniu kuodu ir „čempiuotus“ persiškus. Suporinęs juos su vietiniais Taškento balandžiais, Umarov T. Gavo visai naujas veisles – novatus, širchodzus, tasmanus ir kt.
Iki Didžiojo Tėvynės karo tokie balandininkai – mėgėjai kaip Chilkov V. M., Sarkisianc A., Aleksejenko F., Šuchmin N., Maršal A. G. ir daugelis kitų, gerino uzbekiškų balandžių veislę ir šioje srityje pasiekė puikių rezultatų. Tolesnei Uzbekijos balandininkų selekcinei veiklai sutrukdė karas, o karo suirutės metais daugelis grynaveislių balandžių buvo prarasti. Vis tik entuziastai – mėgėjai pradėjo daugelį metų trukusį darbą, atkuriant uzbekiškų balandžių veislės sudėtį. Kuriant gerą perspektyvų būrį nemažai prisidėjo balandžių veisimo žinovai Chilkov V., Aleksejenko F., Šuchmin N., Sibašvili V., Pisačenko V., Sačakov A., Iljasov A.
1969 m. Taškente organizuotas balandinimų klubas. Jis gyvavo neilgai, nes jo įkūrėjai – Riazanov, Vlasov, Medianov, Danilov – neturėjo organizavimo patirties. 1986 m. šių eilučių autoriaus iniciatyva buvo organizuota sekcija, o vėliau ir balandininkų klubas. Jo nariais tapo 150 balandžių mėgėjų. Klubo darbą koordimuoja taryba, kurią sudaro patyrę balandininkai. Klube yra veterinarijos gydytojas, kuris skaito paskaitas apie balandžių ligų profilaktiką ir atlieka veterinarinę priežiūrą.
Naujų veislių išvedimas ir kokios nors balandžių veislės tobulinimas – tai kolektyvinis darbas, vis dėlto kiekvienas balandininkas dirba savaip, naudodamasis savo žiniomis, sugebėjimais, priklausomai nuo aplinkybių ir turimos materialinės bazės. Bendri reikalavimai vykdant selekcinę veiklą su tam tikra veisle, išdėstyti pagrįstose ir oficialiose nuostatose, privalomose visiems, vadinami standartu. Standartai atsirado 18 -19 a. veisiant grynaveislius gyvūnus, kurie yra produktyvesni nei išvestinės veislės.
Apie balandžių kilmę sprendžiama iš genealoginių dokumentų, kuriuose išvardinti jų protėviai. Genealogija su užregistruotais protėviais garantuoja gryną veislę. Norint nustatyti genotipą, būtina žinoti charakteristikas tos veislės balandžių, kurie išvardinti genealogijoje, jų suderinamumą ir paveldimumo ypatumus. Kuo šie duomenys bus pilnesni ir išsamesni, tuo tiksliau bus galima nuspėti porinimo rezultatus.
Mūsų tikslas – papsakoti apie įvairias uzbekiškų balandžių veisles, duoti elementarius duomenis apie paukščių charakterį, skrydžio kokybę, jų laikymo taisykles karštomis Uzbekijos klimato sąlygomis. Šiuo tikslu naudojamasi Maršalo A. G., Umarovo T., Iljasovo G., Chilkovo V., Aleksejenko F., Ostroverchovo N., Kleblejevo Ch., Sibašvili V., Sarkisjanco A., Sačakovo A. S., Rybakovo M., Abdurachmanovo S. ir daugelio kitų balandininkų – selekcininkų daugiamete patirtimi.Kas liecia knygas lietuviu kalboje ju gali buti jai bus remejiu.cia puslapis is knygos apie uzbeku balandzius.

 

<< Pirmas < Ankstesnis 391 392 393 394 395 396 397 398 399 400 Kitas > Paskutinis >>

Prekės balandžiams

 

Prekes balandziams
sportiniai balandziai
Automobiliai is JAV
musu balandziai
Automobiliu detales, aksesuarai
svajoniu bustas nekilnojamas turtas